1. Kiek svarbus yra tikėjimas? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

GAL kada pagalvojai: ar esu toks žmogus, kurį Jehova norės išsaugoti per didįjį suspaudimą ir įvesti į naująjį pasaulį? Mūsų išgelbėjimas, žinia, priklauso nuo keleto dalykų. Svarbų reikalavimą paminėjo apaštalas Paulius: „Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui“ (Hbr 11:6). Atrodo, tai aišku ir paprasta, tačiau iš tikrųjų „tikėjimą turi ne visi“ (2 Tes 3:2). Abi šios Biblijos eilutės mums primena, kaip svarbu savo tikėjimą stiprinti.

2, 3. a) Ką iš apaštalo Petro žodžių sužinome apie tikėjimą? b) Kokius klausimus aptarsime?

² Apaštalas Petras kalbėjo apie „išmėgintą tikėjimą“, kuris „būtų rastas vertas gyriaus, šlovės ir pagarbos, kai apsireikš Jėzus Kristus“. (Perskaityk 1 Petro 1:7.) Kadangi didysis suspaudimas sparčiai artėja, turime labai stengtis, kad išsiugdytume tvirtą tikėjimą ir būtume tarp tų, kuriuos apsireiškęs mūsų Karalius Jėzus Kristus pagirs. Norime būti tie, „kurie tiki, kad išsaugotų sielą“ (Hbr 10:39). Todėl ir mes, kaip kadaise vienas vyras, galime maldauti: „Padėk, kur man stinga tikėjimo!“ (Mk 9:24) Arba kaip Jėzaus apaštalai galime prašyti: „Suteik mums daugiau tikėjimo“ (Lk 17:5).

 ³ Dabar aptarsime keletą klausimų. Kaip mums tikėjimą ugdytis? Kaip parodysime, kad mūsų tikėjimas gyvas? Kodėl galime neabejoti, jog į prašymą suteikti daugiau tikėjimo Dievas atsakys?

4. Kokie pavyzdžiai skatina mus stiprinti savo tikėjimą?

⁴ Biblijoje tarp viso to, kas kadaise parašyta mums pamokyti, randame ir nemažai tikėjimo pavyzdžių (Rom 15:4). Skaitydami apie tokius žmones kaip Abraomas, Sara, Izaokas, Jokūbas, Mozė, Rahaba, Gideonas, Barakas ir kiti, galimas dalykas, pajusime paskatą pamąstyti ir apie savo pačių tikėjimą (Hbr 11:32–35). Ryžto jį stiprinti mums taip pat įkvepia pasakojimai apie šių laikų brolių ir sesių tvirtą tikėjimą. *

5. Kaip Elijas rodė tvirtą tikėjimą Jehova ir ką daryti mus skatina jo pavyzdys?

⁵ Vienas Biblijos laikų pavyzdys yra pranašas Elijas. Atkreipk dėmesį, kaip jis parodė besąlygišką pasitikėjimą Dievu. Atėjęs pas karalių Ahabą pranešti, kad Jehova užtrauks kraštui sausrą, Elijas be menkiausios dvejonės balse tarė: „Kaip gyvas Viešpats, [...] nebus nei rasos, nei lietaus, nebent aš duosiu žodį“ (1 Kar 17:1). Pranašas tikėjo, jog per sausrą Jehova pasirūpins ir juo, ir kitais (1 Kar 17:4, 5, 13, 14). Vėliau nėmaž nesuabejojo, kad vienos našlės vaiką Dievas gali prikelti iš mirusių (1 Kar 17:21). Taip pat buvo tikras, kad Jehova siųs ugnį ir sudegins jo atnašą ant Karmelio kalno (1 Kar 18:24, 37). Kai atėjo Dievo nustatytas metas sausrai pasibaigti, bet iš dangaus dar nebuvo iškritęs nė lašas, Elijas pasakė Ahabui: „Pakilk, valgyk ir gerk, nes atūžia smarkus lietus“ (1 Kar 18:41). Ar tokie atsitikimai iš pranašo gyvenimo neskatina ištirti, kiek tvirtas mūsų pačių tikėjimas?

6. Ko reikia, kad mūsų tikėjimas augtų?

⁶ Tvirto tikėjimo neišsiugdysime vien savo pastangomis. Juk tikėjimas yra Dievo dvasios vaisius (Gal 5:22). Todėl išmintinga laikytis Jėzaus pamokymo ir vis melsti Dievą, kad siųstų mums šventosios dvasios. Jėzus patikino: dangiškasis Tėvas „duos šventosios dvasios tiems, kurie jį prašo“ (Lk 11:13).

7. Kaip galime palaikyti tikėjimą tvirtą? Prašom pailiustruoti.

⁷ Išsiugdę tvirtą tikėjimą, turime jo ir neprarasti. Tikėjimą galima palyginti su laužu. Malkoms įsidegus, ugnis liepsnote liepsnoja. Bet jei malkų daugiau nebemesime, ugnis palaipsniui ims slopti ir galiausiai iš laužo liks tik pelenų krūva. O jei ugnį vis kurstysime, ji nepaliaus degti. Panašiai yra su tikėjimu: jis bus gyvas, jei nuolat stiprinsimės Dievo Žodžiu. Gilindamiesi į Bibliją, dar labiau branginsime ją pačią ir dar labiau pamilsime jos Autorių. Tada ir mūsų tikėjimas liks tvirtas.

8. Kaip dar galime stiprinti savo tikėjimą?

⁸ Ką dar galime daryti, kad sustiprintume savo tikėjimą? Neapsiribokime žiniomis, kurias įgijome prieš krikštą (Hbr 6:1, 2). Tyrinėkime, kaip išsipildė Biblijos pranašystės, – tai įkvėps mums daugiau tikėjimo Dievo žodžiais. Biblijoje,  be to, rašoma, kuo turi pasižymėti tvirto tikėjimo žmonės. Paanalizuokime save, ar tokie ir esame. (Perskaityk Jokūbo 1:25; 2:24, 26.)

9, 10. Kaip stiprinti tikėjimą padeda (a) geros draugijos, (b) bendruomenės sueigos ir (c) evangelizacijos darbas?

⁹ Apaštalas Paulius rašė, kad krikščionys gali „pasidrąsinti vienas kito tikėjimu“ (Rom 1:12). Būdami kartu su bendratikiais, o ypač su tais, kurių tikėjimas buvo išmėgintas, turime progų vienas kitą pastiprinti (Jok 1:3). Blogos draugijos tikėjimą griauna, geros – ugdo (1 Kor 15:33). Tai viena priežastis, kodėl mums liepiama neapleisti savųjų susirinkimų ir vieniems kitus raginti. (Perskaityk Hebrajams 10:24, 25.) Mūsų tikėjimą stiprina ir mokymas, kurio semiamės per sueigas. Paulius sakė: „Tikėjimas – iš klausymo“ (Rom 10:17). Tad kiekvienas pagalvokime: ar esu įpratęs lankyti visus krikščioniškus sambūrius?

¹⁰ Kai dirbame evangelizacijos darbą, mes ne tik statydiname kitų tikėjimą, bet ir savo pačių. Kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys, mokomės visiškai pasikliauti Jehova ir drąsiai kalbėti bet kokiomis aplinkybėmis (Apd 4:17–20; 13:46).

11. Kodėl Kalebas ir Jozuė turėjo tvirtą tikėjimą ir ko iš jų pasimokome?

¹¹ Mūsų tikėjimas taip pat auga, kai jaučiame, kaip Jehova mums padeda ir atsako į maldas. Tai patvirtina Kalebo ir Jozuės pavyzdys. Šie vyrai parodė tvirtą tikėjimą, kai buvo pasiųsti išžvalgyti Pažadėtosios žemės. Jų tikėjimas dar labiau sustiprėjo, kai laikui bėgant patyrė, kaip Jehova veda juos kiekviename žingsnyje. Todėl Jozuė izraelitams tvirtai pareiškė: „Visi gerieji dalykai, Viešpaties jums pažadėti, įvyko, ir nė vienas neliko neįvykdytas.“ Vėliau jis pridūrė: „Tad dabar bijokite Viešpaties, tarnaukite jam nuoširdžiai ir ištikimai. [...] Aš ir mano šeima tarnausime Viešpačiui“ (Joz 23:14; 24:14, 15). Kai kliaujamės Jehova ir matome, kaip jis mumis pasirūpina, irgi ugdomės stiprų tikėjimą (Ps 34:9 [34:8, Brb]).

12. Kas, anot Jokūbo, byloja apie tvirtą žmogaus tikėjimą?

¹² Iš ko matysis, kad mūsų tikėjimas gyvas? Jėzaus mokinys Jokūbas rašė: „Aš parodysiu tau savo tikėjimą darbais“ (Jok 2:18). Taigi, kad turime tvirtą tikėjimą, bylos mūsų darbai. Pavyzdžiui, kokie?

13. Kodėl galima sakyti, kad skelbdami gerąją naujieną parodome tikėjimą?

¹³ Puikus būdas parodyti tikėjimą – tai skelbti gerąją naujieną. Kodėl taip sakome? Jei dirbame šį darbą, yra akivaizdu, jog neabejojame Jehovos žodžiais, kad dabartinės santvarkos galas jau čia pat ir tikrai nesuvėluos (Hab 2:3). Kad savo tikėjimą ištirtume, pamąstykime, kiek esame pasirengę dėl tarnybos aukotis. Ar darome visa, ką galime? Ar stengiamės išplėsti savo tarnybą, kad apie Dievą sužinotų kuo daugiau žmonių? (2 Kor 13:5) Viešai išpažindami savo tikėjimą parodysime, kad jis išties tvirtas. (Perskaityk Romiečiams 10:10.)

14, 15. a) Kaip galime parodyti tikėjimą kovodami su kasdieniais sunkumais? b) Prašom papasakoti atsitikimą, bylojantį apie tvirtą Jehovos garbintojų tikėjimą.

¹⁴ Parodyti tikėjimą galime ir kovodami su kasdieniais sunkumais. Gal  šlubuoja sveikata, kamuoja nusivylimas, depresija, gal vos suduriame galą su galu. Kad ir kokie rūpesčiai mus vargintų, esame tikri: Jehova ir jo Sūnus reikiamu metu mums pagelbės (Hbr 4:16). Tokį įsitikinimą parodysime kreipdamiesi į Dievą malda. Jį prašyti galime ne vien dvasinės apsaugos. Jėzus sakė, kad galime melsti ir kitų būtinų dalykų, pavyzdžiui, „kasdienės duonos“ (Lk 11:3). Biblijoje užrašyti pasakojimai patvirtina, kad Jehovai nesunku mumis pasirūpinti. Antai senovėje, kada Izraelį kamavo baisi sausra, pranašą Eliją Jehova aprūpino maistu ir vandeniu: „varnai atnešdavo jam duonos ir mėsos kas rytą ir kas vakarą, o iš upelio jis atsigerdavo“ (1 Kar 17:3–6). Mes tikime, jog Jehova gali viską sutvarkyti taip, kad ir mes turėtume, ko reikia.

¹⁵ Neabejojame, kad jei vadovausimės Biblijos principais, duonos ant stalo turėsime. Viena mūsų sesė iš Azijos, vardu Rebeka, pasakoja, kad šeimoje jie stengėsi laikytis pamokymų iš Mato 6:33 ir Patarlių 10:4. Karalystei jie skyrė pirmąją vietą, taip pat darbščiai triūsė, kad šeima nestokotų. Vienu metu Rebekos vyras pajuto, kad jo darbas kelia pavojų jo paties ir namiškių dvasingumui, todėl iš darbo išėjo. Sutuoktiniams reikėjo išlaikyti keturis vaikus. Rebeka sako: „Nutarėme gaminti ir pardavinėti saldumynus. Per tuos metus, kai šitaip vertėmės, jautėme, kad Jehova mūsų niekad neapleido. Nebuvo dienos, kai neturėtume ko padėti ant stalo.“ Gal ir tu esi patyręs ką nors panašaus? Argi tada dar tvirčiau neįsitikinai, kad Biblijos pamokymai yra patikimiausias gyvenimo kelrodis?

16. Kas gera mūsų laukia, jei pasitikėsime Dievu?

¹⁶ Niekad nepamirškime: jei tik klausysime  Jehovos, jis mūsų neapleis. Cituodamas pranašą Habakuką, apaštalas Paulius rašė: „Teisusis bus gyvas dėl tikėjimo“ (Gal 3:11; Hab 2:4). Taigi būtina tvirtai tikėti Tuo, kuris mums iš tiesų gali padėti. Juk Dievas, anot Pauliaus, „savo galia, veikiančia mumyse, gali padaryti neapsakomai daugiau negu visa, ko prašome ar suvokiame“ (Ef 3:20). Jehovos tarnai, žinoma, kiek išgalėdami stengiasi vykdyti jo valią. Bet jie suvokia savo ribotumą ir tiki, kad jų pastangas Jehova palaimins. Kokie esame Dievui dėkingi, kad nuolat mus palaiko!

17. a) Kaip buvo atsakyta į apaštalų prašymą suteikti tikėjimo? b) Kodėl galime neabejoti, kad mūsų prašymai suteikti tikėjimo bus išklausyti?

¹⁷ Kadaise apaštalai Jėzaus prašė: „Suteik mums daugiau tikėjimo“ (Lk 17:5). Aptarę šį straipsnį, galbūt ir mes jaučiamės panašiai kaip jie. Apaštalų prašymas buvo išklausytas: 33 m. e. metais ant jų buvo išlieta šventoji dvasia ir jie dar geriau perprato Dievo tikslus. Kaip tai sustiprino jų tikėjimą! Kristaus sekėjai tada ėmė skelbti gerąją naujieną kaip niekad plačiai (Kol 1:23). O ar galime tikėtis, kad bus atsakyta ir į mūsų prašymus? Jehova mus užtikrina: taip, jeigu tik „prašome pagal jo valią“ (1 Jn 5:14).

18. Kaip Jehova laimina tuos, kas nori stiprinti savo tikėjimą?

¹⁸ Jehova, be abejo, džiaugiasi, kai jo tarnai visiškai juo pasikliauja. Jis tikrai atsakys į mūsų prašymus suteikti daugiau tikėjimo. O jeigu mūsų tikėjimas nepaliaus augti, galiausiai būsime „palaikyti vertais Dievo karalystės“ (2 Tes 1:3, 5).