Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Raižinyje pavaizduoti vergai senovės Egipte

Išsivadavimas iš vergijos senovėje ir šiais laikais

Išsivadavimas iš vergijos senovėje ir šiais laikais

Blesing * atvyko į Europą tikėdamasi, kaip jai žadėta, gauti kirpėjos darbą. Tačiau po dešimties dienų nuolatinių mušimų ir grasinimų susidoroti su jos šeima, likusia gimtojoje šalyje, mergina buvo priversta dirbti prostitute.

Prekyba vergais iš Afrikos buvo itin pelningas verslas

Kasnakt Blesing turėjo uždirbti po 200 ar 300 eurų, kad sumokėtų viešnamio šeimininkės nustatytą daugiau kaip 40 000 eurų skolą. „Dažnai galvodavau apie pabėgimą, – prisimena moteris, – tačiau baiminausi to, ką jie padarytų mano šeimai. Buvau spąstuose.“ Blesing istorija labai panaši į maždaug keturių milijonų kitų žmonių, vergaujančių tarptautinei sekso industrijai.

Prieš beveik 4000 metų Juozapą, dar visai jauną, jo broliai pardavė į vergiją. Galiausiai jis ėmė tarnauti įtakingo egiptiečio namuose. Priešingai nei Blesing, Juozapo iš pradžių šeimininkas neskriaudė. Tačiau kai jaunuolis nepasidavė šeimininko žmonos gundymams, ši melagingai jį apkaltino pasikėsinimu išprievartauti. Jis atsidūrė kalėjime ir buvo sukaustytas grandinėmis (Pradžios 39:1–20; Psalmyno 105:17, 18).

Juozapas į vergiją pateko senovėje, o Blesing XXI amžiuje. Abu jie – šimtmečius gyvuojančios prekybos žmonėmis aukos. Šiame versle svarbiausia pelnas, žmogus čia – tik prekė.

KARO BELAISVIAI – PELNINGAS VERSLAS

Karas – lengviausias būdas įsigyti vergų. Egipto faraonas Tutmozis III iš vieno karo žygio į Kanaano kraštą, kiek žinoma, parsigabeno 90 000 belaisvių. Egiptiečiai juos privertė vergiškai dirbti kasyklose, statyti šventyklas, kasti kanalus.

Romos imperijoje dėl karų irgi buvo daug vergų, o jei imdavo trūkti, kai kada net buvo skelbiamas karas. Manoma, kad pirmame mūsų eros amžiuje vergai sudarė beveik pusę Romos miesto gyventojų. Egipte ir Romos imperijoje daugelis vergų buvo baisiai išnaudojami. Pavyzdžiui, romėnų kasyklose dirbę vergai gyvendavo tik apie 30 metų.

Laikui bėgant vergovė netapo švelnesnė. Nuo XVI iki XIX amžiaus vergų gabenimas iš Afrikos į Ameriką buvo vienas pelningiausių verslų. UNESCO ataskaitoje sakoma: „Paskaičiuota, kad iš viso buvo pagrobta ir parduota nuo 25 iki 30 milijonų vyrų, moterų ir vaikų.“ Šimtai tūkstančių jų gyvi Amerikos krantų taip ir nepasiekė. Tokią kelionę ištvėręs vergas Olauda Ekvijanas pasakojo: „Klausytis moterų klyksmų ir mirštančiųjų dejonių buvo siaubinga, beveik nepakeliama.“

Liūdna, tačiau vergovė nėra tik skaudi praeitis. Kaip teigia Tarptautinė darbo organizacija, dabar maždaug 21 milijonas vyrų, moterų bei vaikų priversti vergauti už labai mažą atlyginimą arba visai be jo. Šių laikų vergai dirba kasyklose, gamyklose, plytinėse, viešnamiuose ir privačiuose namuose. Nors nelegali, tokia vergovė akivaizdžiai klesti.

Milijonai tebevergauja

IŠSIVADAVIMAS

Patiriami žiaurumai daugelį vergų pastūmėjo kovoti už savo laisvę. Pirmame amžiuje prieš mūsų erą gladiatorius Spartakas ir apie 100 000 kitų vergų sukilo prieš Romos valdžią, bet pralaimėjo. XVIII amžiuje Espanjoloje, vienoje iš Karibų jūros salų, vergai ėmė maištauti prieš savo šeimininkus. Žvėriškas elgesys su vergais cukranendrių plantacijose įžiebė 13 metų trukusį pilietinį karą, po kurio 1804-aisiais galiausiai buvo įkurta nepriklausoma Haičio valstybė.

Sėkmingiausias istorijoje išsivadavimas iš vergijos, be abejo, buvo izraelitų išėjimas iš Egipto. Tuomet laisvę atgavo maždaug trys milijonai žmonių – visa tauta. Jie tikrai buvo verti tos laisvės. Aprašydama izraelitų gyvenimą Egipte, Biblija pamini, jog „egiptiečiai buvo negailestingi“ (Išėjimo 1:11–14). Kad izraelitų tauta nebeaugtų, vienas faraonas net užsimojo išžudyti jų naujagimius (Išėjimo 1:8–22).

Izraelitų išsigelbėjimas iš žiauraus egiptiečių jungo ypatingas, nes tuokart įsikišo pats Dievas. Jis kalbėjo Mozei: „Aš gerai žinau, ką jie kenčia, nužengiau išgelbėti juos“ (Išėjimo 3:7, 8). Iki šiol, kad ir kur gyventų, tą nuostabų išgelbėjimą žydai kasmet pamini švęsdami Paschą (Išėjimo 12:14).

KAI VERGOVĖS VISIŠKAI NELIKS

„Viešpatyje, mūsų Dieve, nėra jokio neteisingumo“, – sakoma Biblijoje ir patikinama, kad Jehova nesikeičia (2 Metraščių 19:7; Malachijo 3:6). Dievas siuntė Jėzų „skelbti belaisviams išlaisvinimo [...], išlaisvinti prislėgtųjų“ (Luko 4:18). Ar tai reiškė laisvę kiekvienam tiesiogine prasme vergaujančiam žmogui? Ne, Jėzus buvo siųstas išvaduoti žmones iš nuodėmės ir mirties vergijos. Kartą jis pasakė: „Tiesa jus išlaisvins“ (Jono 8:32). Net ir šiais laikais tiesa, kurios mokė Jėzus, išlaisvina žmones daugeliu prasmių. (Skaitykite rėmelį „ Išsivadavimas iš kitokios vergijos“.)

Juozapui ir Blesing išsilaisvinti iš vergijos Dievas padėjo skirtingai. Nepaprasta Juozapo istorija aprašyta Pradžios knygos 39–41 skyriuose. Blesing kelias į laisvę buvo ne mažiau įspūdingas.

Deportuota iš vienos Europos šalies Blesing nuvyko į Ispaniją. Ten ji sutiko Jehovos liudytojus ir ėmė su jais studijuoti Bibliją. Pasiryžusi susitvarkyti savo gyvenimą, moteris susirado pastovų darbą ir įtikino buvusią šeimininkę sumažinti jai mėnesines skolos įmokas. Vieną dieną ši paskambino Blesing, pasakė nubraukianti skolą ir paprašė už viską atleisti. Kodėl taip pasielgė? Pasirodo, ji irgi pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais! „Tiesa išlaisvina neįtikėtinais būdais“, – sako Blesing.

Jehovai graužė širdį matant, kaip šiurkščiai buvo elgiamasi su izraelitais vergais Egipte, ir jam, be abejo, skaudu matyti neteisybę šiais laikais. Aišku, kad visi būtų išvaduoti iš bet kokios vergovės, visuomenėje turi įvykti didelių pokyčių. Bet Dievas būtent tokius pokyčius ir žada. „Mes pagal jo pažadą laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“, – rašoma 2 Petro 3:13.

^ pstr. 2 Vardas pakeistas.