Kai kurie mano, kad pagyrimų vaikui niekada nebus per daug. Kiti sako, kad nuolat girdami jį išpaikintume ir jis imtų jaustis taip, lyg visas pasaulis būtų jam skolingas.

Be to, vertėtų pamąstyti ne tik kaip dažnai vaiką pagiriame, bet ir kaip tai darome. Koks pagyrimas jį padrąsintų? Koks pakenktų? Kaip pagirti vaiką, kad jam tai duotų kuo daugiau naudos?

Išties svarbu, kaip vaiką pagirsime. Pakalbėkime apie tai.

Per dažnai girdami galime pakenkti. Kai kurie tėvai švaistosi nepelnytais pagyrimais norėdami pakelti vaiko savivertę. Tačiau vaikai „yra pakankamai protingi, kad pastebėtų, jog jų nuopelnai per daug sureikšminami ir jūs sakote ne tai, ką manote, – perspėja daktaras Deividas Volšas (Dr. David Walsh). – Vaikas supranta, kad [pagyrimo] nenusipelnė ir gali prieiti prie išvados, kad jumis negalima pasitikėti“. *

Geriau pagirti už tai, kam vaikas išties yra gabus. Sakykime, jūsų dukra gražiai piešia. Savaime suprantama, norisi ją už tai pagirti, kad mergaitė ir toliau tobulintų šį sugebėjimą. Tačiau toks pagyrimas turi ir trūkumų. Jei girsite vien už tai, kam vaikas yra talentingas, jis gali imti manyti, kad stengtis reikia tik tose srityse, kuriose sekasi geriausiai. Tuomet jūsų dukra, baimindamasi nesėkmės, galbūt vengs imtis ko nors naujo ir nežinomo. „Jei reikia įdėti tiek pastangų, – galvos ji, – aš tikriausiai nesu sutverta tam darbui. Tad ar verta bandyti?“

Geriausia pagirti už pastangas. Jei vaikas pagiriamas už atliktą darbą ir ištvermę, o ne vien už gabumus, jis  suvokia svarbią tiesą: reikiamus įgūdžius padeda išsiugdyti kantrybė ir pastangos. Tai žinodamas „vaikas atsideda darbui ir siekia norimo rezultato, – rašoma knygoje Letting Go With Love and Confidence. – O jei ir nepasiseka, per daug nenusimena, juk dar tik mokosi“.

Pagirkite už pastangas, ne tik už gabumus. Geriau pasakyti „matau, kad labai pasistengei taip gražiai nupiešti“, negu „tu dailininkas iš prigimties“. Abiem atvejais pagiriama, tačiau antruoju nenorom galime įteigti, kad gerai atlikti įmanoma tik tuos darbus, kuriems vaikas turi įgimtų gabumų.

Jei pagiriate už pastangas, mokote vaiką suprasti, kad tobulėti padeda praktika. Tuomet jis drąsiau imsis naujų užduočių. (Biblijos principas: Patarlių 14:23.)

Mokykite nebijoti nesėkmės. Klysta ir geri žmonės, netgi dažnai (Patarlių 24:16). Tačiau suklupę jie kaskart keliasi, pasimoko iš to, kas nutiko, ir eina pirmyn. Kaip galėtumėte padėti vaikui ugdytis tokį teigiamą požiūrį?

Sutelkite dėmesį į pastangas. Įsivaizduokite, jog dukrai mėgstate sakyti: „Tu matematikė iš prigimties.“ Tačiau kartą ji blogai parašo matematikos kontrolinį darbą. Mergaitė gali pagalvoti, kad nebėra gabi, taigi kam besistengti.

Atkreipdami dėmesį į pastangas, skatinate ugdytis ištvermę. Mokote dukrą į nesėkmę žiūrėti ramiai, nelaikyti tragedija. Tada ji bus linkusi ne pasiduoti, o bandyti dar kartą ar tiesiog labiau pasistengti. (Biblijos principas: Jokūbo 3:2.)

Duokite naudingų pamokymų. Jei duodami tinkamai, patarimai vaikui padės, o ne numuš jam ryžtą. Be to, jei vaiką dažnai tinkamai pagiriate, tikėtina, kad nesėkmės atveju patarimas jam tik padės tobulėti. Tuomet jo pasiekimai teiks džiaugsmą tiek jam, tiek jums. (Biblijos principas: Patarlių 13:4.)