Vadovavimas, pranokstantis instinktus

„Jeigu asmens moralė tėra laisvo pasirinkimo dalykas ir nėra jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, ar tas pasirinkimas teisingas, dėl to atsiradusį moralinį vakuumą neišvengiamai užpildys įstatymai“ (DR. DANIELIS KALAHANAS).

DEJA, Kalahano nuogąstavimai pasitvirtino. Išties daugelyje šalių moralės normų paisoma vis mažiau. Taigi, kad pažabotų nusikalstamumą, valdžios yra priverstos leisti begalę įstatymų. Pirmojoje Nigerijos motinų aukščiausio lygio konferencijoje Nigerijos prezidentas išreiškė didžiulį susirūpinimą savo šalies ateitimi. Jis turėjo omenyje ne politiką ar skurdą, bet „daug didesnę problemą — visuotinę pagrindinių vertybių eroziją šeimoje, darbe, bendruomenėje, valstybėje“.

Didžiojoje Britanijoje viena apklausa, kurioje dalyvavo 1736 motinos, parodė, jog „spartus moralinių vertybių nuosmukis ir vienišų motinų bei tėvų daugėjimas veda prie tradicinės šeimos nykimo“. Moralė pastebimai smunka ir Kinijoje. Kaip rašoma žurnale Time, dabar čia žmonės lytinį gyvenimą pradeda jaunesni ir turi daugiau partnerių nei ankstesnės kartos. „Tai mano gyvenimas ir galiu daryti, ką noriu“, — pasakė viena jauna kinė, kuri didžiavosi turėjusi jau per 100 sekso partnerių.

Moralinė erozija paveikė ir valdžios pareigūnus. „Savo vadovų kaip moralinio autoriteto žmonės nebegerbia“, — konstatavo Džavedas Akbaras Kanados laikraštyje Toronto Star. Politikams, korporacijų valdytojams ir net religiniams vadovams, „regis, stinga deramos moralinės tvirtybės“, — sakė jis.

Kodėl moralė smunka?

Šią tendenciją lemia daug kas. Visų pirma visuotinė maišto dvasia prieš tradicines vertybes. Štai viena apklausa Jungtinių Valstijų pietuose atskleidė, jog, daugumos koledžo studentų manymu, „ką laikyti gėriu ir ką blogiu, — kiekvieno asmeninis reikalas“.

Kitą veiksnį paminėjo politikas Zbignevas Bžezinskis. Jis rašė, jog šių dienų visuomenėje, „kur tiek atskirų žmonių, tiek kolektyvinio elgesio varomąja jėga yra hedonizmas, svarbiausia tapo neatidėliojant tenkinti savo norus“. * Pačiam nusistatyti moralės normas, elgtis nenuosaikiai ir nuolaidžiauti  sau gali atrodyti patrauklu, bet ar tai prisideda prie tikrosios laimės, pasitenkinimo ir geresnių santykių su kitais?

„Išmintis pasiteisina savo darbais“, — sakė Jėzus (Mato 11:19). Ar smunkant moralei žmonės jaučiasi laimingesni ir saugesni? Pamąstykime apie kai kuriuos moralinės erozijos padarinius: padidėjusį įtarumą, saugumo stoką, pablogėjusius žmonių tarpusavio santykius, vaikus, augančius tik su vienu iš tėvų, lytiškai plintančių ligų pandemiją, nepageidaujamus nėštumus, narkomaniją, smurtą. Šitokia tikrovė aiškiai byloja ne apie pasitenkinimą ir sėkmę — priešingai, apie sielvartą ir nesėkmes (Galatams 6:7, 8).

Matydamas panašias savo laikų bėdas, Dievo pranašas Jeremijas buvo įkvėptas užrašyti: „Aš gerai žinau, Jehova, kad žemiškam žmogui nepriklauso jo kelias. Einančiam žmogui nepriklauso net kreipti savo žingsnio“ (Jeremijo 10:23, NW). Iš tikrųjų Dievas nesukūrė mūsų nuo jo nepriklausomų ir galinčių savarankiškai spręsti, kas gera ir kas bloga. Tai, kas kartais, mūsų manymu, gera, iš tikrųjų gali būti labai žalinga. „Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį“, — sakoma Biblijoje, Patarlių 14:12.

Priešas mūsų viduje

Kodėl mums reikia vadovavimo moralės klausimais? Dėl to, kad širdis gali apgauti. „Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras!“ — teigiama Biblijoje, Jeremijo 17:9 (Brb). Jeigu žinote ką nors esant klastingą ir nedorą, ar tokiu pasitikėsite? Suprantama, ne! Tačiau tokios savybės gali prabusti kiekvieno iš mūsų širdyje. Todėl Dievas be jokių užuolankų, su meile perspėja: „Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas, o  kas išmintingai elgiasi, bus išgelbėtas“ (Patarlių 28:26, Brb).

Iš šios eilutės suvokiame, ką svarbu daryti: užuot pasitikėję savo netobulais sugebėjimais, turime vadovautis Dievo išmintimi. Taip apsisaugosime nuo daugybės spąstų. Be to, vertinga išmintis lengvai prieinama kiekvienam, kas nuoširdžiai jos trokšta. „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja“ (Jokūbo 1:5).

„Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu“

Apie mūsų Kūrėją Biblijoje sakoma: „Tai Uola! Jo darbai tobuli, visi jo keliai iš tikrųjų teisingi. Ištikimas Dievas, be apgaulės, teisus ir patikimas!“ (Pakartoto Įstatymo 32:4). Taip, kad ir kokios permainos vyktų aplinkui, moralinio bei dvasinio vadovavimo atžvilgiu Jehova yra tarsi tvirta uola ir juo galime pasitikėti iki galo. Patarlių 3:5, 6 rašoma: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius.“

Iš tikrųjų, kas mums gali vadovauti geriau už tą, kuris mus sukūrė ir suskaičiuoja „net visus [mūsų] galvos plaukus“? (Mato 10:30) Be to, jis įrodė esąs tikras draugas, mylintis taip, kad išlieka sąžiningas visuomet — net ir tada, kai tiesa mums galbūt yra skaudi (Psalmyno 141:5; Patarlių 27:6).

Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad paklusti jo vadovavimui Jehova neverčia. Priešingai, jis su meile mus įtikinėja. „Aš, Viešpats, [...] mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti. O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas — kaip marių bangos“ (Izaijo 48:17, 18). Argi toks Dievas jūsų nepatraukia? Be to, Jehova pasirūpino, kad jo išmintis būtų lengvai prieinama per jo įkvėptą Žodį, Šventąją Bibliją, — pasaulyje labiausiai paplitusią knygą (2 Timotiejui 3:16).

Taką teapšviečia Dievo Žodis

Apie Šventąjį Raštą psalmininkas pasakė: „Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui“ (Psalmyno 119:105). Žibintas padeda įžiūrėti, kur slypi artimiausi pavojai, o šviesa apšviečia kelią toli į priekį. Kitaip tariant, Dievo Žodis gali mus saugiai vesti per gyvenimą, visada padėdamas priimti išmintingus, dorus sprendimus — tuos, kurie svarbūs dabar, ir tuos, kurie gali turėti įtakos mūsų ateičiai.

Pamąstykime apie Kalno pamokslą. Šitoje neilgoje kalboje, užrašytoje Evangelijos pagal Matą 5—7 skyriuose, Jėzus Kristus dalijosi mintimis apie laimę, meilę, neapykantą, gailestingumą, moralę, maldą, turtų vaikymąsi bei daugybę kitų dalykų, kurie šiandieną aktualūs kaip ir anais laikais. Jis kalbėjo taip įžvalgiai, kad „minios stebėjosi jo mokslu“ (Mato 7:28). Kodėl nesuradus keleto minučių perskaityti tą pamokslą pačiam? Tikriausiai jis padarys įspūdį ir jums.

Prašykite Dievą pagalbos

Reikia pripažinti, kad daryti tai, kas gera Dievo akyse, ne visada lengva. Iš tikrųjų mūsų vidines pastangas grumtis su nuodėme Biblija prilygina kovai (Romiečiams 7:21-24). Tačiau Dievo padedami ją galime laimėti. Jėzus ragino: „Prašykite ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite [...]. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa“ (Luko 11:9, 10). Taip, Jehova nenusigręš nė nuo vieno, kuris nuoširdžiai stengiasi eiti siauru keliu, vedančiu į gyvenimą (Mato 7:13, 14).

Štai Franko pavyzdys. Kai pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais, jis jau buvo užkietėjęs rūkalius. Perskaitęs 2 Korintiečiams 7:1 ir supratęs, kad Jehovos akyse šis įprotis — ‘kūno dėmė’, Frankas tvirtai nusprendė jo atsikratyti. Tačiau tai padaryti nebuvo lengva. Kartą noras patraukti dūmą buvo toks stiprus, jog šliaužiodamas keliais pradėjo ieškoti senos nuorūkos.

 Tas niekingas poelgis Frankui padėjo suvokti, kaip stipriai tabakas jį pavergęs (Romiečiams 6:16). Todėl nuoširdžiai meldė pagalbos, pradėjo lankyti Jehovos liudytojų bendruomenės sueigas ir žalingą įprotį įveikė (Hebrajams 10:24, 25).

Svarbu tenkinti savo dvasinius poreikius

Franko pavyzdys tik vienas iš daugelio, kurie rodo, kad Biblija teikia geriausią moralinį ir dvasinį vadovavimą bei skatina jam paklusti. Todėl nenuostabu, kad Jėzus pasakė: „Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mato 4:4).

Kai brangios Dievo tiesos įsišaknija širdyje, jos teikia visokeriopą naudą: pripildo protą švarių minčių, teigiamai veikia emocijas, ugdo dvasingumą, prisideda prie fizinės sveikatos. Psalmyno 19:7, 8 (Brb) sakoma: „Tobulas Viešpaties įstatymas, jis gaivina sielą. [...] Viešpaties nuostatai teisingi, jie džiugina širdis. Viešpaties įsakymas tyras, akims duoda šviesybę [viltį ir aiškų Dievo tikslų suvokimą].“

Per savo Žodį Jehova mums ne tik padeda nusistatyti moralinį kompasą ir geriau gyventi jau dabar, bet ir nušviečia ateitį (Izaijo 42:9). Kaip matysite kitame straipsnyje, visų, kurie priima Dievo vadovavimą, laukia puiki ateitis.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 4, 5 puslapiuose]

Kiekvieno mūsų moralinis kompasas

Žmonės turi vertingą dovaną — sąžinę. Todėl kiekviena tauta, gentis ar net bet kurioje epochoje gyvenantys žmonės vadovaujasi tam tikrais visuotinai pripažintais principais (Romiečiams 2:14, 15). Tačiau sąžinė nėra neklystantis vadovas; ją gali paveikti klaidingi religiniai įsitikinimai, žmonių filosofijos, išankstinės nuostatos, nedori troškimai (Jeremijo 17:9, Brb; Kolosiečiams 2:8). Tad, kaip lakūnas kartais turi sureguliuoti navigacinius prietaisus, taip mums būtina tikrinti savo moralinį ir dvasinį kompasą ir, kada reikia, suderinti jį su „mūsų įstatymų davėjo“, Dievo Jehovos, teisingomis normomis (Izaijo 33:22). Skirtingai nuo žmonių elgesio normų, kurios iš kartos į kartą gali kisti, tobulos Dievo normos išlieka per amžius. „Aš esu Viešpats [„Jehova“, NW], ir aš nesikeičiu“, — sako jis (Malachijo 3:6).

[Rėmelis 7 puslapyje]

Ko reikia, kad sektųsi ir būtumėte laimingas

SUVOKTI, KAS YRA LAIMĖ

„Laimingi, kurie suvokia savo dvasinius poreikius“ (MATO 5:3, NW).

„Palaimingiau duoti negu imti“ (APAŠTALŲ DARBŲ 20:35).

„Palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“ (LUKO 11:28).

BŪTI PATIKIMAM

„Kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui“ (EFEZIEČIAMS 4:25).

„Kas vogdavo, tegu nebevagia“ (EFEZIEČIAMS 4:28).

„Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas“ (HEBRAJAMS 13:4).

STENGTIS IŠLAIKYTI GERUS TARPUSAVIO SANTYKIUS

„Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (MATO 7:12).

„[Vyras] temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą“ (EFEZIEČIAMS 5:33).

„Atleiskite vieni kitiems“ (KOLOSIEČIAMS 3:13).

VENGTI KONFLIKTŲ IR STENGTIS JUOS IŠSPRĘSTI

„Niekam neatmokėkite piktu už pikta“ (ROMIEČIAMS 12:17).

„Meilė kantri, meilė maloninga [...]. Ji [...] pamiršta, kas buvo bloga“ (1 KORINTIEČIAMS 13:4, 5).

„Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ (EFEZIEČIAMS 4:26).