Ką teigia daugelis mokslininkų? Daugelis evoliucijos šalininkų tau paaiškintų, kad gyvybė įsižiebė prieš milijardus metų vandenyno potvynių užliejamuose duburiuose arba vandenyno gelmėse. Jų manymu, kažkurioje iš tokių vietų cheminiai junginiai spontaniškai susitelkė į tam tikras pūsleles, paskui susijungė į sudėtingas molekules ir ėmė replikuotis – daryti savo pačių kopijas. Šie mokslininkai teigia, kad iš vienos ar daugiau tokių pirmykščių vadinamųjų paprastų ląstelių savaime išsivystė visos Žemėje esamos gyvybės formos.

Kiti tokie pat žymūs, evoliucijos teoriją palaikantys mokslininkai su tuo nesutinka. Jie kelia prielaidą, esą pirmosios ląstelės ar bent pagrindiniai jų komponentai pateko į Žemę iš kosmoso. Kodėl jie taip mano? Todėl, kad mokslui, nepaisant visų pastangų, nepavyko įrodyti, jog gyvybė gali atsirasti iš negyvų molekulių. Apie šią dilemą 2008 metais rašė biologijos profesorius  Aleksandras Menežas (Alexandre Meinesz). Jo teigimu, per pastaruosius 50 metų „hipotezė, jog gyvybė Žemėje spontaniškai atsirado būtent iš molekulių sriubos, empiriškai nebuvo įrodyta, ir jokio ženklaus mokslo progreso ta linkme nėra“.¹

Kokių esama įrodymų? Atsakymas į klausimą „iš kur aš atsiradau“ yra aiškiai pagrįstas ir neginčytinas. Gyvybė visada atsiranda iš jau esamos gyvybės. Taigi ar išties įmanoma, kad kažkada tolimoje praeityje šis pamatinis dėsnis buvo pažeistas? Ar tikrai galėjo gyvybė spontaniškai įsižiebti iš negyvų cheminių junginių? Kokia tikimybė, kad taip galėjo įvykti?

Yra ištirta, jog ląstelei gyvuoti būtinas mažiausiai trijų rūšių sudėtingų molekulių sąveikavimas. Tos molekulės – tai DNR (deoksiribonukleorūgštis), RNR (ribonukleorūgštis) ir baltymai. Šiuo metu jau retas mokslininkas imtų tvirtinti, kad visa gyva ląstelė galėjo staiga per atsitiktinumą susiformuoti iš negyvų junginių mišinio. O kokia yra tikimybė, jog taip galėjo atsirasti RNR arba baltymai? *

Manyti, kad gyvybė galėjo atsirasti atsitiktinai, daugelį mokslininkų pastūmėjo 1953 metais atliktas eksperimentas. Tais metais Stanlis Mileris (Stanley L. Miller) per dujų mišinį, kurio sudėtis, kaip buvo manoma, atitiko pirmykštės Žemės atmosferos sudėtį, leido elektros išlydžius ir jam pavyko išgauti kai kurias aminorūgštis – baltymų sudedamąsias dalis. Vėliau aminorūgščių buvo rasta meteorite. Ar šie atradimai liudija, kad ir visi kiti pagrindiniai gyvybės komponentai galėjo nesunkiai susidaryti per atsitiktinumą?

„Kai kurie autoriai darė prielaidą, – sako Robertas Šapiro (Robert Shapiro), chemijos profesorius emeritas iš Niujorko universiteto, – kad visus gyvybės komponentus galima lengvai išgauti tokiais kaip Milerio eksperimentais arba surasti meteorituose. Bet taip nėra.“² *

Pasvarstykime apie RNR molekulę. Ji sukonstruota iš mažesnių molekulių, vadinamų nukleotidais. Šie savo sandara skiriasi nuo aminorūgščių ir yra už jas truputį sudėtingesni. Pasak profesoriaus Šapiro, „nėra duomenų, kad kuriuos nors nukleotidus būtų pavykę sukurti eksperimentuojant su elektros išlydžiais arba aptikti meteorituose“.³ * Jo tvirtinimu, tikimybė, kad save replikuojanti RNR molekulė galėjo atsitiktinai susiformuoti iš cheminių junginių sankaupos, „yra tokia nykstamai maža, jog net vienintelis toks atvejis bet kurioje regimosios visatos vietoje būtų laikytinas nepaprastai laimingu atsitiktinumu“.⁴

O kaip su baltymų molekulėmis? Jas sudaro nuo 50 iki kelių tūkstančių aminorūgščių, sujungtų kiekvienam baltymui sava, unikalia eilės tvarka. „Paprastos“ ląstelės vidutinio dydžio baltymas turi 200  aminorūgščių, o baltymų rūšių net ir tokioje ląstelėje yra tūkstančiai. Tikimybė, kad Žemėje galėjo kada nors atsitiktinai susidaryti bent vienas vos šimto aminorūgščių baltymas, yra, kaip apskaičiuota, maždaug vienas iš vieno milijono milijardų (1:10¹⁵).

Tyrinėtojas Hubertas Jokis (Hubert P. Yockey), nors palaiko evoliucijos teoriją, pareiškė netgi šitaip: „Neįmanomas dalykas, kad gyvybės pradžia būtų buvusi baltymai.“⁵ Baltymams gaminti būtina RNR, o pačios RNR gamybai irgi reikia baltymų. O jei vis dėlto, nepaisant nepaprastai menkos tikimybės, tiek baltymai, tiek RNR molekulės būtų atsitiktinai susidariusios tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje? Kiek tikėtina, kad tie junginiai būtų ėmę „bendradarbiauti“ ir susijungę į save replikuojančią, save palaikančią gyvybės formą? „Tikimybė, kad tai galėjo įvykti savaime (esant atsitiktiniam baltymų ir RNR mišiniui), atrodo neįtikėtinai maža“, – sako dr. Karel Kleland * (Carol Cleland), JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdybos (NASA) Astrobiologijos instituto bendradarbė. „Tačiau dauguma tyrinėtojų, regis, daro prielaidą, – tęsia ji, – kad jeigu jie sugebės paaiškinti savarankišką baltymų ir RNR susidarymą natūraliomis pirmykštėmis sąlygomis, [tų junginių] sąveikavimo problema kažkaip išsispręs pati savaime.“ O apie teorijas, kuriomis dabar mėginama grįsti šių gyvybės komponentų atsitiktinį atsiradimą, ji sako: „Nė viena iš jų svariai, įtikinamai nepaaiškina, kaip tai nutiko.“⁶

Kodėl šie faktai svarbūs? Pagalvok, su kokiais sunkumais susiduria tyrinėtojai, manantys, kad gyvybė užsimezgė atsitiktinai. Jie rado kai kurias aminorūgštis, esančias ir gyvose ląstelėse. Savo laboratorijose atlikdami kruopščiai suplanuotus, valdomus eksperimentus jie pagamino kitų, sudėtingesnių, molekulių. Jie viliasi galiausiai padaryti visas dalis, būtinas vadinamajai paprastai ląstelei surinkti. Šių mokslininkų vaidmuo panašus į konstruktoriaus, kuris ima iš gamtos nesudėtingus elementus, perdirba juos į plieną, plastiką, silikoną ir sukonstruoja robotą. Paskui robotą užprogramuoja, kad tas imtų daryti savo kopijas. Ką konstruktorius visu tuo įrodys? Nebent tai, kad protinga esybė gali sukurti įspūdingą mašiną.

 Taigi, jei mokslininkams kada nors pavyktų sukonstruoti ląstelę, būtų išties nepaprastas laimėjimas. Bet ar tuo jie įrodytų, kad ląstelė galėjo susidaryti atsitiktinai? Jei ką ir įrodytų, tai ar ne visai priešingą dalyką?

Ką tu manai? Visi iki šiol sukaupti mokslo duomenys byloja, kad gyvybė gali rastis tik iš jau esamos gyvybės. Manyti, jog netgi „paprasta“ gyva ląstelė galėjo išsivystyti atsitiktinai iš negyvų junginių, reikia nepaprastai didelio tikėjimo.

Ar tu, atsižvelgdamas į žinomus faktus, esi linkęs tuo patikėti? Prieš darydamas išvadą, pasigilink į ląstelės sandarą. Tai padės susivokti, ar kai kurių mokslininkų teorijos apie gyvybės kilmę tikrai turi svarų pagrindą, ar labiau primena nebūtas kai kurių tėvų istorijas apie vaikų atsiradimą.