Rabiguet

MBIOXHLAS RANABDIITZ

¿Ximod cuéxaya nisló stipnés que diti ma goyonéya buñ?

¿Ximod cuéxaya nisló stipnés que diti ma goyonéya buñ?

«Diti ma gotnélo toib buñ laa? ¿Xí nigolúpa la?»

Noʼ ni ranabdiitz ndeʼ looy né non guicapylo láabu, ¿natoylo naniʼlo que diti ma gotnélo buñ la? ¿Ximod nacapylo láabu? Reʼ guisuidylo ximod guicapylo órni tzoʼ ni guinabdiitz ndeʼ looy.

 ¿Xí raduidy diitz órni buñ diti ma bixin?

 Toib buñ ni diti ma bixin, nacbu buñ ni diti ma buny galyoxh.

 Noʼ buñ ni sigory raniʼ que diti ma bixinyibu portín diti ma gotnéyibu toib buñ, per non guienno que buñ raxin órni rony galyoxh de xidal mod.

 Diitz galyoxh raguiñani xidal clas cós yox, xomod órni toib buñ raquiin ro’ par kit né láani ro ranés buñguieeu o ro ranés buñgonaʼ, órni buñ ratné saʼ né rony láani lad ro raxoʼon buñ o órni buñ raguit lagary ro stoib buñ nac buñguieeu o raguit lagary ro stoib buñ nac buñgonaʼ. Buñ ni rony guirá ndeʼ ma cayony galyoxh.

 Ló tidxósi diitz: Buñ ni rony ni ma bisetlano, diti labúu guinino que digundi guiximbu.

 ¿Chú layibu ná la Biblia labúu gatné saʼ?

 La Biblia nayadit náni que toib buñguieeu né toib buñgonaʼ ni ma buny galtzeʼel né saʼ, labúu gatnéyibu saʼyibu (Proverbios 5:18). Por ngú, buñ ni rioladx guisob ni ná Jehová non cués dada órni ma bunybu galtzeʼel orcúra ma labúu gatnébu tzeelbu (1 Tesalonicenses 4:3-5).

 Noʼ buñ ni ná que guirá ni rasetlaa la Biblia ma godudy xtzúni né diti radzakni mod nabanyno ló naareʼ. Per non guienno que ló Gudxlio ro rabésno bidza bisaʼ clas galguitz xtol ni buñ ratné saʼ, xidal buñgonaʼ rac xiin órni diti noʼ guicyibu gapyibu badaʼ né láaca nigolú cabíl galtzeʼel. Por ngú, rientzaay que Gudxlio ro rabésno diti labúu conés lóono ló ndeʼ (1 Juan 2:15-17).

 Pal lóono rabúno né ronyno xpensaryno, raduidyno cuent que guirá ni ná la Biblia de ndeʼ, nacni par tzeeni lóono galán. Guislooyno láani modreʼ: Gonyno pensary que naplo 1,000 dolares ladxñalo. Pal nasagaʼlo guic toib yoʼ nasoʼ, ¿nasapylo láani par natop nitisi buñ ni cadudy lagarycu la?

 Ni looy gatnélo buñ o guiduidylo lagary guixinlo, ngúca láani. Toib mbioxhlas gonaʼ ni nap 14 íz ni laa Sierra nábu scareʼ: «Diti sascada ladi buñ par guixin naʼ, diti sascada láani a toib buñ ni después sigory ma diti sasetnaladxi». Tammy, toib mbioxhlas de 17 íz, goniʼ scareʼ: «Ni buñ gatné saʼ nacni toib galrrascad ni nigolú rasac: né non guibiʼno láani scú».

 Ló tidxósi diitz: La Biblia ná que buñ ni digundi gony galtzeʼel, diti non gatnébu stoib buñ (1 Corintios 6:18; 7:8, 9).

 Né looy ga, ¿ximod ronylo pensary?

  •   Xpensarylo, ¿xinésni ngú ni la Biblia ná que nosi buñ ni ma noʼ tzeʼel labúu gatné saʼ la? O ¿Ronylo pensary que nigolú nanoyni la?

  •   Né pal chop buñ ni yása gony galtzeʼel né nadxiʼgolu saʼ, ¿non gatnéyibu saʼyibu la?

 Órni mbioxhlas rony pensary ló guirá ndeʼ, ragoʼyibu guicyibu gacyibu buñ nayaa né diti gatnéyibu buñ dada órni ma bunyibu galtzeʼel. Layibu diti ronyibu pensary que diti láani ngú ni bunyibu né diti radzuitzyibu o rioʼ nabanyibu xtolni. Bibiʼ ni rasetlaa tipnés mbioxhlas:

  •  «Rabaladxi portín diti ma bixin buñ naʼ. ¿Ximod tzoʼ nabanna janlo por ngú diti noʼ galguitz ladi né diti cadudi ló xiroʼ galrrioʼob la?» (Emily)

  •  «Rabaladxi que diti noʼ ni ma bisioʼob xcalnabani por ni digundi gatnéya buñ, ¡né balaati rabaladxi por ni nandxichi que diti napa galguitz ni nap buñ ni rony bisaʼ clas galyoxh!» (Elaine)

  •  «Naana de xidal mbioxhlas gonaʼ ni nap xiisa, né naana de ni más nigox que naʼ né rioʼobni layibu por ni ma gotnéyibu buñ, né nigoreʼ ronyibu pensary que más galán láani nabésyibu. Diti nainy naʼ guisacloya xomod gosacloyibu.» (Vera)

  •  «Noʼ xidal mbioxhlas ni radudy ló galrrioʼob por ni biduidyibu lagary goyoʼ ni bixin layibu o pór ni gotnéyibu bisaʼ clas buñ. Nigolú raduidyibu galnabann buñ. Portín toib galrrioʼob rodann láani.» (Deanne)

 Ló tidxósi diitz: Pal diti nainy looy gaclo toibsi né stipnés mbioxhlas ni ma biab ló galyoxh, nír non gantzaylo xigony ma biduidylo xtiitzlo diti tzoʼ ni guixin looy (Santiago 1:14, 15).

 ¿Né pal ñoʼ ni nanabdiitz láani looy ga?

 ¿Ximod cuéxalo nisló stoib buñ que diti ma gotnélo buñ? Ni non guisetnaladxlo ngú que diti guirá ór non gaibylo láani buñ.

 «Pal radudi cuent que buñ ni canabdiitz naʼ nosi raniiny layibu guixiichyibu naʼ, diti ragoʼya cuent layibu. Racapy layibu scareʼ: Diti raquiin ganlo láani, né rareʼya laʼga caniʼsabu.» (Corinne)

 «Nabanni per noʼ buñ lainy yolayscuel que nosi ranabdiitz par guixiichyibu buñ. Órni raduidy cuent que ngú ni raniiny gonyibu, diti raiby layibu xitcal.» (David)

 ¿Ma nanlo ndeʼ la? Ló dzú ni bibany Jesús, láabu diti goniʼbu xitcal órni xi enemigbu gonabdiitz láabu par tudybu ló galnatoy (Mateo 26:62, 63).

 Né pal buñ ni canabdiitz looy nigolú nainy ganbu láani né diti noʼ cós mal guicbu. ¿Xí labúu gonylo? Pal looy rabiʼlo que sapbu respet la Biblia, labúu guilooylo láabu toib texto, xomod 1 corintios 6:18. Ló texto cú ná que toib buñ ni ratné saʼ órni yása gony galtzeʼel ronybu galkié contra laidycabu, o ronybu mal láacabu.

 Ná guiquiinlo la Biblia o yaca. Órni cuéxalo ni ronylo pensary nadip gac xtiitzlo. Diti noʼ xí portín guitoylo por ni naclo buñ nayaa; xalagary ngú, non guibaladxlo né guisaclo sacró (1 Pedro 3:16).

 «Órni nadip rac xtiitzlo raduidytzaylo diitz que raluladxlo que ngú ni más galán ni non gonylo, diti por ni noʼ ni cayony lafuers looy» (Jill)

 Ló tidxósi diitz: Pal raluladxlo ni rasuidylo ló la Biblia, labúu sabexalo láani stipnés buñ. Né sigory dada sadziguiaʼlo mod ni racacuentyibu láani. Melinda ni nap 21 íz, ná scáreʼ: «Ló xchiina dada raiby buñ ná que galán láani ngú ni roni, órni ranyibu que diti ma bixin buñ naʼ. Diti ronyibu pensary que diti naca xomod stoib buñ, xalagary ngú radziguiaʼyibu naʼ por ni diti riaba ló galyoxh».

 ¡Ni labúu gonylo! Pal raduidylo cuent que raquiinlo más galrracné de ximod guicapylo. Bilit guiich ni laa, «¿Qué dirás si alguien te pregunta por qué eres virgen?». Láaca labúu goʼol lo tipnés capítulos ni sieed ló libro, Lo que los jóvenes preguntan. Respuestas prácticas:

 «Nigolú rioladxi ni raniʼ volúmenes xtuny libro Los jóvenes. Xomod ni sieed ló página 187 Volumen 1 raslooyni que ni gatné buñ saʼ antes de gony galtzeʼel nacni suusi órni buñ rascad a nitisi buñ toib bigaʼ ni rasacgoluʼ, raduidylo diitz que diti rasaclo. Ló página 177 láaca raniʼni que nacni suusi nacaʼno toib cuadro móz né naguiʼxno láani ro puert par nasiá buñ ñeʼ loni. Per ni más rioladxi láani ngú ni sieedni ló página 54 volumen 2. Cú náni: Ni gatnélo buñ antes de gotzñalo nacni suusi naxalo toib galrrascad antes de guicaʼlo láani, scúca ndeʼ nacni suusi naquiinlo galrrascad cú toiblo né diti né buñ ni non naquiinlo láani toibsi: tzeʼel lo.» (Victoria).