Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 11

¿Ximod tzoʼlo puext par tzonislo?

¿Ximod tzoʼlo puext par tzonislo?

«¿Xí láani racaa naʼ par tzonisa?» (HECH. 8:36).

CANCIÓN 50 Mi oración de dedicación

NI GUISUIDYNO a

Ló guidopynac Gudxlio, mbioxhlas né buñgol rasuidy né rionis (Bibiʼ párrafos 1 né 2).

1, 2. Pal diti noʼlo puext par tzonislo, ¿xigony diti non guireʼganlo? (Bibiʼ retrat ni sieed laidy guiich reʼ).

 PAL MA goloʼlo guiclo tzonislo, rony felicitardo looy. ¿Noʼlo puext par gonylo láani la? Pal nanlo que labúu gonylo láani né pal ancianos noʼ de acuerdo, diti guiatzladxlo gonylo láani nimaca. Modreʼ sabaladxlo gonylo xchiin Jehová.

2 Per ¿né pal gochyibu looy que diti labúu tzonislo ga? ¿O pal rasaclo que diti noʼlo puext ga? Diti guireʼganlo. Labúu niʼslo en sentido espiritual dada guidxin midid gonylo láani, ná pal naclo mbioxhlas o buñgol.

«¿XÍ LÁANI RACAA NAʼ PAR TZONISA?»

3. ¿Xí góoch toib buñxirop a Felipe, né xí ranabdiitzno lóocano? (Hechos 8:36, 38).

3 (Bíil Hechos 8:36, 38). Toib buñxirop de gudx Etiopía gonabdiitzbu Felipe ni buny evangelizar: «¿Xí láani racaa naʼ par tzonisa?». Biendxichni que goniiny láabu ñonisbu. Per ¿goyoʼbu puext ñonybu láani la?

Buñxirop de gudx Etiopía goniiny nasuidy más de Jehová. (Bibiʼ párrafo 4).

4. ¿Ximod bislooy buñguieeu reʼ que goniiny ñanbu más?

4 Buñguieeu reʼ «goyeebu Jerusalén par ñony adorarbu Dios» (Hech. 8:27). Por ngú nanno que goyoʼbu lad religión xtuny buñ judíos. Gonbu de Escrituras Hebreas, loni bisuidybu de Jehová. Per goniiny ñanbu más. ¿Né xí cayonybu órni goygaʼl Felipe láabu ló néz? Cayoʼolbu rollo xtuny profeta Isaías (Hech. 8:28). Gocni toib profecía nagan. Buñguieeu reʼ diti loguiaʼsi bisuidybu, goniiny ñanbu más.

5. ¿Xí buny buñguieeu reʼ né ni gonbu?

5 Buñguieeu reʼ gócbu toib buñxirop né goyoʼbu xan xomandary Candace, reina xtuny gudx Etiopía. Láabu gonbu guirá xcós reina reʼ (Hech. 8:27). Sigory goyogoluʼ xchiimbu. Ná scú goleʼbu tiemp par ñembu Jehová. Diti goyoʼbu conforme né ni bimbubu de galnigolú, ni gonbu bichiinni láabu ñonybu más. Goyoʼbu puext par nareʼbu gudx Etiopía né ñeebu gudx Jerusalén par ñony adorarbu Jehová. Sit goyeebu né nigolú car bireʼ viajcu láabu. Per ná scú buñguieeu reʼ goniiny ñony adorarbu Jehová, ná ñonybu xiroʼ xtem.

6, 7. ¿Xí buny etíope reʼ par buny nadipbu galrronladx ni gopbu Jehová?

6 Felipe golexabu buñguieeu reʼ xidal cós ni gonbu, xidal cós ni nigolú rasac, xomod que Jesús nac Mesías (Hech. 8:34, 35). Órni gonbu xi guirá buny Jesús por láabu, bidxinni lainy xcalnabanybu. ¿Xí ñonybu? Labúu ñoʼbu conforme né guirá ni gonbu né buñ ñap respet láabu. Per binladxgoluʼbu Jehová né Jesús por ngú goloʼbu guicbu ñonisbu né ñacbu xpiin Jesús. Felipe gon que goyoʼbu puext, por ngú golonisbu buñguieeucu.

7 Ejemplo xtuny etíope reʼ sacnéni looy tzoʼlo puext par tzonislo. Xomodca láabu, labúu guiniʼlo né confianz: «¿Xí láani racaa naʼ par tzonisa?». Nigoreʼ guibiʼno ximod labúu guisuʼlo láabu: guisuidyralo, gonylo ni casuidylo né gony nadiplo galrronladx ni naplo Jehová.

BISUIDYRA

8. Mod ná Juan 17:3, ¿xí non gonylo?

8 (Bíil Juan 17:3 né nota). ¿Buny animar looy ni goniʼ Jesús órni gosalólo bisuidylo la Biblia la? Ngú ni gosaclóo xidal buñ. Diitz reʼca rony animarni lóono par guisuidyrano la Biblia. Dipa salox simbuno «Dios ni nigolú» (Ecl. 3:11). Simburano Jehová por tipzó. Laʼga más guimbuno Jehová, más sabigaxno láabu (Sal. 73:28).

9. ¿Xí más raquiin gonyno órni ma bisuidyno cós ni diti tampa nagan ni sieed ló la Biblia?

9 Órni rasaló buñ rimbu de Jehová, rasaló né «galrrasuidy ni diti tampa nagan», xomod goniʼ Pablo ló hebreos. Diti bidudybu diitz que diti rasac «cós ni diti tampa nagan»; xalagary ngú goniʼbu que nacni xomod lech ni reʼ toib badaʼ (Heb. 5:12; 6:1). Láaca gochbu cristianos que nasuidyibu la Biblia nanoydiguieʼ. ¿Rioladxlo guisuidylo cós ni diti nagan ni sieed ló la biblia la? ¿Noʼlo puext niʼslo né guisuidylo más ni ná Jehová né ni nábu gonybu la?

10. ¿Xigony tipnés buñ rasac nagan guisuidy?

10 Tipnés buñ rasac nagan guisuidy. ¿Né looy ga? ¿Bisuidyibu looy goʼolo lainy yolayscuel la? ¿Bioladxlo láani la? ¿O nigolú gosac naganlo nasuidylo láani la? Pal scú gocni, diti looysi gosaclo modcu. Per Jehová puextca noʼbu gacnébu looy. Diti napbu galkié né diti noʼ stoib mextra xomod láabu.

11. ¿Xigony nac Jehová toib «Galán Mextra»?

11 Jehová ná que nac toib «Galán Mextra» (Is. 30:20, 21). Rasuidybu né paseins, natzaaybu né riembu lóono, né guirá ór rabiʼbu cós tzaay ni rony buñ ni casuidybu (Sal. 130:3). Dipa ranabbu lóono gonyno cós ni diti labúu gonyno. Diti guialadxno que láabu bisaʼbu yoobguicno, ndeʼ nac toib galrrascad sacróyen (Sal. 139:14). Láaca bisaʼbu lóono par guioladxno guisuidyno, né nainy láabu guisuidyrano por tipzó né guioladxno gonyno láani. Por ngú desde nigoreʼ guioladxno guisuidyno ni sieed ló la Biblia (1 Ped. 2:2). ¿Xí labúu gacné looy? Gop metas ni labúu gacné looy tzagaʼlo láani, bíil né bisuidy la Biblia guirá ór (Jos. 1:8). Né xcalrracné Jehová, sioladxlo goʼolo né guisuidylo más de láabu.

12. ¿Xigony rasac guisuidyno mod bibany Jesús né mod bunybu xchiin Jehová?

12 Goleʼ tiemp par gonylo pensary ximod bibany Jesús né ximod bunybu xchiin Jehová. Par gonyno xchiin Jehová, máspa ló dzú nagan reʼ, nigolú rasac guisuʼno mod buny Cristo (1 Ped. 2:21). Jesús gochbu xpiimbu xi guirá galnagan nacalóyibu (Luc. 14:27, 28). Per gonbu que xpiimbu xomodca láabu, labúu ñac fiel (Juan 16:33). Bisuidy mod bibany Jesús né goloʼ guiclo guisuʼlo láabu guirá dzú.

13. ¿Xí diti guiañ guinabno Jehová, né xigony?

13 Diti nosi rasuidyno par ganno xidal cós. Ni nainy lóono ngú guimbuno Jehová, gonladxno láabu né gapno fe lóbu (1 Cor. 8:1-3). Bisuidy más de Jehová, né diti guiañ guinablo guidudybu más fe looy (Luc. 17:5). Láabu sadudybu más que ni canablo. Pal naplo toib fe dxich por ni ma bimbulo láabu, labúu niʼslo más en sentido espiritual (Sant. 2:26).

BUNY NI CASUIDYLO

Antes de Guiérodann, Noé né xfamil gocyibu fiel né bunyibu ni bisuidyibu. (Bibiʼ párrafo 14).

14. ¿Ximod goleʼ loguiaʼ Pedro que nigolú rasac gonyno ni casuidyno? (Láaca bibiʼ dibuj).

14 Apóstol Pedro goleʼ loguiaʼbu que xpiin Jesús non gonyibu ni casuidyibu. Biquiimbu ejemplo xtuny Noé par golexabu láani. Jehová gochbu Noé que saxelbu toib Guiérodann par guinitlóbu guirá buñ mal ni bibany dzúcu. Per diti nosi ñanyibu láani. Noé né xfamil noʼ ni biquiin ñonyibu par labúu nalaayibu. Órni Pedro goniʼ: «Laʼga cayaʼ arca» bidudyni diitz dzú mápa mer guieed Guiérodancu (1 Ped. 3:20). Noé né xfamil bunyibu modpa goniʼ Jehová né bisaʼyibu toib arca rodann (Heb. 11:7). De ngú, Pedro buny comparar dxiin ni buny Noé né galrrionis. Goniʼbu: «Ni góc ló dzúcu, labúu guinino que nacni xomod galrrionis ni calaa lóoto nigoreʼ» (1 Ped. 3:21). Mod cayoʼlo puext par tzonislo, nacni suusi dxiin ni buny Noé né xfamil por xidal íz par bisaʼyibu arca. Por ngú, ¿xí raquiin gonylo par tzoʼlo puext tzonislo?

15. ¿Xí radudy diitz gac arrepentirno né guidopy xcalnabanyno?

15 Toibtica cós ni raquiin gonyno ngú gac arrepentirno né guidopy xcalnabanyno de galkié ni bunyno (Hech. 2:37, 38). Pal nigolú ma góc arrepentirno satzaʼno mod nacno. ¿Ma bisianlo cós ni rianladx Jehová, xomod galyoxh, gues, diitz mal o diitznaa la? (1 Cor. 6:9, 10; 2 Cor. 7:1; Efes. 4:29). Pal diti ma bunylo láani, buny xtem por guisianlo guiráni. Labúu guininélo buñ ni casuidy looy la Biblia o labúu guininélo ancianos pal caquiinlo galrracné né consej. Pal naclo mbioxhlas né rabéslo toibsi né bixioslo, labúu guinablo layibu gacnéyibu looy guisianlo nitisi cós ni racaa looy tzonislo.

16. ¿Xí guirá raguiña guibigaxno Jehová?

16 Láaca rasac gonylo tipnés cós par guibigaxlo Dios. Ndeʼ raguiña tzeelo reunión né gony comentarlo (Heb. 10:24, 25). Né órni ma naclo publicador ni diti ma goyonis, goniʼ xtiitz Dios guirá ór. Sadudylo cuent que laʼga más ronylo láani, más sioladxlo láani (2 Tim. 4:5). Pal naclo mbioxhlas né rabéslo lidx bixioslo, gonabdiitz ndeʼ looy: «¿Guirá ór raibyibu naʼ tzaʼya reunión o guiniya xtiitz Dios la? ¿O roni láani portín raniiny naʼ la?». Órni ralainy lainy xcalnabanylo gonylo ndeʼ, raslooylo que naplo fe, que ronladxlo Jehová né que radudylo guixquix láabu. Pal ronylo cós ni racné looy guibigaxlo más Jehová, nacni suusi nadudylo toib galrrascad láabu (2 Ped. 3:11; Heb. 13:15). Rioladxbu guidudyno galrrascad láabu portín ralanyni lainy xcalnabanyno, diti portín rony lafuersbu lóono (bibiʼ ni ná 2 Corintios 9:7). Né rioʼno nakit órni radudyno láabu ni más galán napno.

BUNY NADIP GALRRONLADX NI NAPLO JEHOVÁ

17, 18. ¿Xí cualidad sacné looy par labúu tzonislo, né xigony? (Proverbios 3:3-6).

17 Órni ragoʼ buñ guic tzonis nigolú racaló galnagan. Pentzi sioʼ buñ ni sony borla looy o dada sacalólo persecución (2 Tim. 3:12). O pentzi cayonylo xtem guisianlo toib vis né tisintiempsi riablo loni stoib. O sigory ronylo pensary que diti labúu sionislo, né ngú rabeʼgan looy. ¿Xí sacné looy par diti guireʼganlo? Toib cualidad ni nigolú rasac: galrronladx ni naplo Jehová.

18 Galrronladx ni naplo Jehová ngú ni más sacró (bíil Proverbios 3:3-6). Pal ronladxlo Jehová né guidopy xcalnabanylo, labúu sonylo gan guirá galnagan ni guicalólo. Ló la Biblia ritlaa xidal buelt que Jehová raslooybu galrronladx xpiimbu ni nac fiel. Ndeʼ radudy diitz que diti raslaʼñabu xpiimbu, guirá ór ronladxbu xpiimbu (Sal. 100:5). Looy goyaʼlo xomod Dios (Gén. 1:26). Por ngú, ¿ximod guislooylo de clas galrronladx reʼ?

Looy labúu guidudylo guixquix Jehová guirá dzú. (Bibiʼ párrafo 19). b

19. ¿Xí labúu gonylo par guidudylo guixquix guirá ni rony Jehová por looy? (Gálatas 2:20).

19 Ni primer raquiin gonylo ngú guidudylo guixquix láabu (1 Tes. 5:18). Gonabdiitz looy guirá dzú: «¿Ximod bislooy Jehová que binladxbu naʼ dzureʼ?». Después, órni guininélo láabu, bidudy guixquix láabu por ni bunybu por looy. Cuacuent xcalrronladxbu portín nacni par looy, xomod buny apóstol Pablo (bíil Gálatas 2:20). Né gonabdiitz looy: «¿Nainy naʼ guislooya que naʼ láaca ronladxi Jehová la?». Galnadxiʼ ni naplo láabu sacnéni looy guicalólo nitisi tentación, nitisi galnagan né gonylo cós ni gacné looy guibigaxlo ronoʼbu. Modcu saslooylo que ronladxlo Bixioslo ni noʼ guibá.

20. ¿Xí radudy diitz gac dedicarlo Jehová, né xigony nigolú rasac gonylo láani?

20 Después, galrronladx reʼ sachiinni looy gonylo toib oración ni nigolú rasac par gac dedicarlo Jehová. Né órni ma góc dedicarlo láabu, nosi sabanylo par gonylo xchiimbu. Orcúra ma bidudylo xtiitzlo gonylo ni nábu gac nitisi gac. Ndeʼ nosi tibuelt racni laʼga nabanyno. Diti galrraguit gac dedicarlo Jehová. Per bisetnaladx lad guirá cós ni ragoʼno guicno gonyno, ndeʼ ngú ni más rasac (Sal. 50:14). Buñdzab sayopy mod ma diti gonladxlo Jehová par ma diti gonylo ni nábu. Diti guidudylo lagary que Buñdzab gony gan looy (Job 27:5). Galrronladx rodann ni naplo Bixioslo ni noʼ guibá sacné looy gony cumplirlo dedicación ni ma bunylo láabu né sabigaxlo más láabu.

21. ¿Xigony ranino que órni rionisno diti cuti ma biloxni?

21 Después ni ma góc dedicarlo Jehová, goniné ancianos né góoch layibu xi más nainy gonylo. Per bisetnaladx que órni rionis buñ diti cuti raloxni, xalagary ngú laʼra casalólo cayonylo xchiin Jehová. Por ngú desde nigoreʼ buny nadip galrronladx ni naplo Jehová né gop metas, modreʼ galrronladx ni naplo láabu saniʼsni dzúna dzú. Ngú sacné looy tzonislo. Dipa sialadxlo láani. Per diti cuti ma biloxni. Galrronladx ni naplo Jehová né Xiimbu non niʼsni más.

CANCIÓN 135 Jehová te pide: “Sé sabio, hijo mío”

a Par labúu tzonis toib buñ, non gonybu láani né guidopy xcalnabanybu. Per láaca noʼ más ni raquiin gonybu. Ejemplo xtuny buñxirop de gudx Etiopía sacné lóono par ganno xi raquiin gony toib buñ ni casuidy la Biblia par labúu tzonis.

b MOD RAREXA DIBUJ NÉ RETRAT: Toib hermana radudybu guixquix Jehová por guirá ni cuaʼbu.