Biiyaʼ guiraʼ ni nuu lu sitiu riʼ

¿Tuu nga Jehová?

¿Tuu nga Jehová?

Ni ricabi Biblia

 Jehová nga Dios ni dxandíʼ ni riete lu Biblia, ni bizáʼ guiráʼ ni nuu (Apocalipsis 4:11). Bi’ni’ adorar Abrahán, Moisés ne Jesús laabe (Génesis 24:27; Éxodo 15:1, 2; Juan 20:17). Ne laabe nga Dios stiʼ guidubi Guidxilayú (Salmo 47:2).

 Ruzeeteʼ Biblia Jehová nga lá Dios (Éxodo 3:15; Salmo 83:18). Zeeda labe de ti verbo hebreu ni raca significar «ni caquiiñeʼ gaca». Ne caadxi binni ni nanna de Biblia nacaʼ raca significar labe «Laabe nga rúnibe ni caquiiñeʼ gaca». Rusihuinni ca diidxaʼ riʼ Jehová nga bizáʼ guiráʼ ni nuu ne rúnibe guiráʼ ni riniʼbe (Isaías 55:10, 11). Racané Biblia laanu gánnanu ximodo laabe ne pabiáʼ nadxiibe binni (Éxodo 34:5-7; Lucas 6:35; 1 Juan 4:8).

 Lá Dios zeedani de diidxaʼ hebreu ne lu diidxastiá ricani Jehová. Dxiqué gucuani né tapa letra stiʼ Tetragrámaton (‏,‏(יהוה ne yanna ma’‏ ricá ni né tapa consonante YHWH. Neca qué gánnanu ximodo guníʼcabe lá Dios lu hebreu de dxiqué la? peru lu diidxastiá jma xadxí riquiiñecabe lá Dios casi Jehová. Primé traducción stiʼ Biblia ra cá lá Dios zeedani lu libru stiʼ Salmo ni bicaa Juan de Valdés biaʼ lu iza 1537. a

¿Xiñee qué gánnanu ximodo riníʼcabe lá Dios lu hebreu de dxiqué?

 Purtiʼ qué riquiiñecabe ca vocal ora maʼ cucaacabe, sínuque ora maʼ caníʼcabe óraca nga riguucabe ca vocal ca. Peru biluxe si gucuá Escrituras Hebreas (Antiguo Testamento), biʼniʼ cré caadxi judíu cadi jneza guiníʼ binni lá Dios. Ora ruundacabe ra cá lá Dios, ruchaacabe labe ne riníʼcabe «Señor» o «Dios». Ne ra gudiʼdiʼ iza maʼ qué niquiiñeʼ diʼ binni lá Dios, ngue runi bisiaandacabe ximodo riníʼcabe ni. b

 Nuu tu ná «Yahweh» («Yahvé») nga naquiiñeʼ guiníʼcabe lá Dios ne xcaadxi ná nuu xcaadxi modo guiníʼcabe lá Dios. Lu ca Rollos del mar Muerto lu libru stiʼ Levítico ni gucuá lu diidxaʼ griegu cá lá Dios casi «Iao». Ne xcaadxi escritor griegu biquiiñecaʼ diidxaʼ «Iaé», «Iabé» o «Iaoué», peru qué gánnanu pa zacá nga guníʼcabe láʼ Dios lu hebreu de dxiqué. c

Ca ni cadi dxandíʼ riníʼ binni de lá Dios

 Ni runi cré caadxi binni: Nuu tu ná cá lá Dios lu caadxi traducción stiʼ Biblia purtiʼ guluusícabe ni.

 Ni dxandíʼ: Lá Dios lu diidxaʼ hebreu, ni gucuá né tapa letra stiʼ Tetragrámaton, zeeda ni biaʼ 7,000 biaje lu Biblia. d Lu stale de ca traducción stiʼ Biblia guleecabe láʼ Dios ne bichaacabe ni pur «Señor».

 Ni runi cré caadxi binni: Cadi caquiiñeʼ Dios ni jma nandxóʼ gapa ti lá.

 Ni dxandíʼ: Dios peʼ gudxi ca hombre ni bicaa Biblia, gucaacaʼ labe stale biaje luni ne biʼniʼ mandarbe ca xpínnibe iquiiñecaʼ labe (Isaías 42:8; Joel 2:32; Malaquías 3:16; Romanos 10:13). Dede bigaanibe donda ique ca profeta falsu purtiʼ gucaláʼdxicaʼ nusiaandaʼ binni labe (Jeremías 23:27).

 Ni runi cré caadxi binni: Nacaʼ caquiiñeʼ chinándanu tradición stiʼ ca judíu ne cueenu lá Dios de lu Biblia.

 Ni dxandíʼ: Neca qué niníʼ ca judíu ni biʼniʼ copiar Biblia lá Dios. Peru cadi pur nga bixiácabe labe. Ndiʼ rusihuinni cadi naquiiñeʼ gúninu ni ná binni, sínuque ni jma risaca nga gúninu ni ná Dios (Mateo 15:1-3).

 Ni runi cré caadxi binni: Nacaʼ cadi naquiiñeʼ guicá lá Dios lu Biblia, purtiʼ qué gánnanu ximodo guníʼcabe labe dxiqué.

 Ni dxandíʼ: Ni racalaʼdxiʼ Dios nga guiníʼ binni labe, gastiʼ naca xi idioma riniʼcaʼ. Lu Biblia riete guníʼ ca xpinni Dios de dxiqué lá binni modo riníʼcabe ni lu idioma stícabe.

 Guininu ximodo guníʼcabe lá ti Juez israelita láʼ Josué. Ca xpinni Cristu ni bibani lu primé siglu ni riníʼ hebreu, zándaca guníʼcabe ni «Yeshúa» ne ca xpinni Cristu ni riníʼ griegu guniʼcaʼ ni «Iesous». Lu Biblia ni guca traducir lu diidxaʼ griegu bicaacabe lá Josué casi «Iesous», purtiʼ zacá nga riníʼcabe ni lu idioma stícabe (Hechos 7:45; Hebreos 4:8).

 Ngaca rizaaca né lá Dios lu Biblia. Gastiʼ naca ximodo guiníʼcabe ni, ni jma risaca nga guicá labe luni.

a Biquiiñeʼ Juan de Valdés diidxaʼ «Iehova». Peru ra maʼ ziguchaa idioma ca la? laaca bichaa modo ricá lá Dios. Casi traducción stiʼ libru stiʼ Salmo ni bicaa Bernardino de Rebolledo, lu iza 1661, maʼ bicaabe «Jehova». Biblia de Scío de San Miguel ni gucuá lu iza 1791, biquiiñeʼ «Iehováh» lu ca nota stiʼ. Versión Torres Amat ni gucuá lu iza 1824 riquiiñeʼ «Jehovah» ne Reina-Valera ni gucuá lu iza 1862 maʼ riquiiñeʼ «Jehová».

b Guiropa edición stiʼ libru New Catholic Encyclopedia, volumen 14, lu yaza 883 ne 884 ná: «Ti tiempu despué de biree ca judíu de xquídxicaʼ la? nabé biquiiñecaʼ diidxaʼ Yahweh para gusisácacaʼ Dios. Peru despué bichaacabe ni pur diidxaʼ ADONAI NE ELOHIM».

c Pa racaláʼdxiluʼ gánnaluʼ jma, biindaʼ folletu Ni zacané lii guiéneluʼ Stiidxaʼ Dios, ndaa 1 ni láʼ «Lá Dios lu Escrituras Hebreorameas».

d Biiyaʼ Diccionario Teológico Manual del Antiguo Testamento, tomo I, columna 970 ne 971.