¿Jampaʼ ubʼiʼ ri Dios kʼolik?
Ri kuya ubʼixik ri Biblia
Ri Dios xa jun ubʼiʼ kʼolik. Pa hebreo are יהוה (YHWH) y pa kaxlan tzij kraj kubʼij Jehová. a Ri Dios xubʼij che ri Isaías: «In riʼ ri Ajawaxel [Jehová, La Biblia. Traducción del Nuevo Mundo], are nubʼiʼ waʼ» (Isaías 42:8). Ri ubʼiʼ ri Dios kriqitaj más che 7.000 mul pa ri ojer taq wuj rech ri Biblia, chuwach e jujun taq títulos che kbʼix che o nikʼaj chi bʼiʼaj. b
¿La kʼo nikʼaj chi ubʼiʼ ri Dios?
Paneʼ ri Biblia kubʼij che ri Dios xa jun ri ubʼiʼ, are kʼu kʼo kʼi títulos che kbʼix che. Chqilaʼ jujun títulos che kbʼix che. Y chqilaʼ che chkijujunal kukʼut ri ubʼantajik ri Jehová.
Título |
Jawchiʼ kriqitaj wi pa ri Biblia |
Ri kraj kubʼij |
---|---|---|
Achixomanel (Celoso) |
Che itzel krilo chiʼ keqʼijilax nikʼaj chi dioses. Ri tzij riʼ kraj kubʼij che ri Dios kraj che xaq xiw ri areʼ kqaqʼijilaj. |
|
Abʼaj |
Che are jun tobʼal ibʼ. |
|
Ajawaxel |
Che are ri ajaw; pa hebreo ʼAdhóhn y ʼAdhoním. |
|
Ajawaxel ri kʼo utaqanik pa uwiʼ ronojel |
Che xaq xiw ri areʼ kʼo utaqanik. Ri tzij pa hebreo are ’Adhonái. |
|
Ajawinel kech taq ri nimaʼq taq tinamit |
Che xaq xiw ri areʼ amaqʼel kʼo utaqanik pa kiwiʼ ri nikʼaj chik. |
|
Ajtij |
Che kojutijoj y kukʼam qabʼe (Isaías 48:17, 18). Xuqujeʼ kbʼix «Nimalaj Ajtij che» (TNM). |
|
Ajyuqʼ |
Che keʼuchajij ri keqʼijilan che. |
|
Alá |
(Kriqitaj ta pa ri Biblia) |
Alá are jun tzij che petinaq pa ri chʼabʼal árabe. Are ta jun bʼiʼaj, xaneʼ are jun título che kraj kubʼij «Dios». Pa ri Biblias che kʼo pa árabe y pa nikʼaj chik, kikojom Alá che Dios. |
Alfa y Omega |
Apocalipsis 1:8; 21:6; 22:13, TNM |
Alfa are ri nabʼe letra re ri alfabeto griego y omega are ri kʼisbʼal. Kraj kubʼij che ri Jehová «are ri nabʼe xuqujeʼ ri kʼisbʼal», che kʼo ta jun Dios che nim uchuqʼabʼ kʼolinaq chuwach ri areʼ (Isaías 43:10). |
Altísimo |
Salmo 47:2, TNM |
Ri nimalaj Dios che kʼo chikaj. |
Anciano de Días |
Daniel 7:9, 13, 22, TNM |
Che amaqʼel kʼolinaq, nijun xbʼanowik y kʼo ta ukʼistajik. |
Bʼanal laq (Alfarero) |
Che kʼo utaqanik pa kiwiʼ ri winaq y pa kiwiʼ ri tinamit, junam rukʼ jun alfarero che kkunik kubʼan ri kraj rukʼ ri xaqʼol (Romanos 9:20, 21). |
|
Bʼanal qe |
Che are xbʼanow ronojel ri jastaq. |
|
Dios |
Kchʼaw chrij jun jastaq che kyaʼ uqʼij o jun winaq che kʼo uchuqʼabʼ. Ri tzij hebrea ʼElohím kchʼaw chrij ri ubʼantajik ri Jehová y ri nimalaj uchuqʼabʼ. |
|
Dios ri knimarisax uqʼij |
Che ri kikotemal are jun chke ri ubʼantajik (Salmo 104:31). Xuqujeʼ utz kbʼix «Dios re kikotemal» che (TNM). |
|
Dios chke ri kbʼix diosibʼ chke |
Are ri Dios che nim ubʼanik chkiwach ri nikʼaj chi dioses che kʼo ta kipatan (Isaías 2:8). |
|
In riʼ ri in |
Ri tzij hebrea kraj kubʼij che ri Dios kubʼan ronojel rech ktzʼaqat ri urayibʼal. Xuqujeʼ kbʼix «In kinbʼan ri kwaj kinbʼano» che (TNM). Ri e tzij riʼ kojutoʼ che uchʼobʼik ri versículo che kʼo pa Éxodo 3:15. |
|
Kolonel (recomprador) |
Che keʼutoʼ o keresaj ri winaq chuxeʼ ri makaj y ri kamikal rukʼ ri ukʼaslemal ri Jesús (Juan 3:16). |
|
Magnífico Hacedor |
Salmo 149:2, TNM |
Che are xbʼanow ronojel ri jastaq (Apocalipsis 4:11). |
Ri Dios ri kʼo ronojel ukunem |
Che xaq xiw ri areʼ kʼo nim uchuqʼabʼ. Ri tzij hebrea ’El Schaddái, kraj kubʼij «ri Dios ri kʼo ronojel uchuqʼabʼ» kriqitaj siete mul pa ri Biblia. |
|
Ri Dios ajchikaj |
Che are ri nimalaj Dios che kʼo pa ri kaj. |
|
Ri ktatabʼen ri chʼawem |
Che qas kutatabʼej ronojel ri chʼawem che kbʼan che rukʼ kojonik. |
|
Salvador |
Isaías 45:21, TNM |
Che keʼutoʼ ri winaq chuwach ri kʼax y ri kamikal. |
Tat |
Che are kyaʼow ri kʼaslemal. |
|
Tastalik (Santísimo) |
Che xaq xiw ri areʼ más chʼajchʼoj. |
|
Yahvé Sebaot |
Isaías 1:9, Romanos 9:29, Ri Tyoxlaj Wuj |
Che are ri nimalaj kʼamal bʼe pa kiwiʼ ri ángeles. Xuqujeʼ kbʼix «Jehová de los ejércitos» che (Romanos 9:29, TNM). |
Ri kibʼiʼ ri lugares pa ri Escrituras Hebreas
Pa ri Biblia kqariq jujun lugares che kojom ri ubʼiʼ ri Dios che, are kʼu kkoj ta ri bʼiʼaj riʼ are chiʼ kchʼabʼexik.
Lugar |
Jawchiʼ kriqitaj wi pa ri Biblia |
Ri kraj kubʼij |
---|---|---|
Jehová-nisí |
Éxodo 17:15, TNM |
Ri Jehová are wetal, Jehová are jun Dios che ri winaq kkitzukuj tobʼanik rukʼ (Éxodo 17:13-16). |
Jehová-salom |
Jueces 6:23, 24, TNM |
Ri Jehová are nujamaril. |
Jehová-sama |
Ezequiel 48:35, Reina-Valera |
Jehová kʼo chilaʼ. |
Jehová-yiré |
Génesis 22:13, 14, TNM |
Ri Jehová kuya ri rajawaxik. |
¿Jasche rajawaxik kqetaʼmaj ri ubʼiʼ ri Dios xuqujeʼ kqakojo?
Ri Jehová nim kril wi ri ubʼiʼ, rumal laʼ kʼi mul kriqitaj pa ri Biblia (Malaquías 1:11).
Ri Jesús xuqujeʼ nim xril wi ri ubʼiʼ ri Dios, rumal laʼ kʼi mul xukojo. Jun kʼutbʼal, chiʼ xubʼan uchʼawem che ri Jehová xubʼij: «Chtastaj ri bʼiʼ la» (Mateo 6:9; Juan 17:6).
Ri tajin kketaʼmaj ri ubʼiʼ ri Dios y kkimaj ukojik, tajin kkibʼan ri rajawaxik rech keʼux rachiʼl (Salmo 9:10; Malaquías 3:16). Rukʼ wariʼ kkechbʼej ri tzujunik che kubʼij: «Nim kinwil na wi ri areʼ rumal rech che kuchʼobʼ ri nubʼiʼ» (Salmo 91:14, TW).
Ri Biblia kubʼij: «Puneʼ e kʼo jujun chik ri kbʼix diosibʼ chke, we pa ri kaj, we cho ri uwach ulew, (je ta neʼ ri e kʼo kidiosibʼ xuqujeʼ kijawinelabʼ)» (1 Corintios 8:5, 6). Are kʼu rukʼ ri bʼiʼaj Jehová, ketaʼmax ri qas ubʼantajik ri qastzij Dios (Salmo 83:18).
a E jujun winaq che kʼo ketaʼmabʼal chrij ri chʼabʼal hebreo, kkaj kkikoj ri ubʼiʼ «Yahweh» o «Yahvé».
b Ri abreviatura che ri ubʼiʼ ri Dios are Jah y kriqitaj cincuenta mul pa ri Biblia. Kʼo pa ri tzij Aleluya, che kraj kubʼij chinimarisaj uqʼij ri Jehová (Apocalipsis 19:1).