Krūties vėžys. Ko tikėtis, kaip ištverti?

NEATRODĖ, kad Končitai gresia susirgti vėžiu. * Ji buvo keturiasdešimties, sveika, ir jos šeimoje niekas nebuvo sirgęs šia liga. Moteris reguliariai darydavosi mamogramą, ir jokių krūties vėžio požymių nesimatė. Bet kartą duše apžiūrinėdama krūtis ji užčiuopė kažkokį mazgelį. Pasirodo, tai buvo vėžys. Kol gydytojas aiškino, ką reikės daryti, Končita su vyru sėdėjo netekę žado.

Anksčiau tokia liga susirgusios moters laukdavo vienintelis, kraštutinis, gydymo būdas — mastektomija, kūną subjaurojanti operacija, kurios metu šalinama krūtis, krūtinės bei pažasties limfmazgiai ir krūtinės raumenys. Negana to, dar reikėdavo iškęsti chemoterapiją arba radioterapiją. Suprantama, daugelis tokio „gydymo“ baimindavosi labiau nei pačios ligos.

Kova su krūties vėžiu — tai nuolatinis balansavimas tarp būtinybės negailestingai pribaigti žudiką ir noro išvengti kūno sudarkymo bei skausmingo šalutinio poveikio. Šiandien sergančiosios krūties vėžiu, kaip ir Končita, gali rinktis įvairesnį gydymą. * Medicininiai tyrimai teikia vilties, kad bus atrasta daugiau gydymo priemonių, rizikos faktorių nustatymo būdų ir organizmą apsaugančių dietų, o tai galiausiai padės įveikti vėžį.

Nepaisant medicinos laimėjimų, krūties vėžys išlieka viena pagrindinių moterų mirties priežasčių. * Išsivysčiusiose Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos šalyse nuo jo miršta daug, tačiau mirčių daugėja ir Azijoje bei Afrikoje, kur anksčiau nuo šios ligos mirdavo mažiau. Reikia pasakyti, kad tuose žemynuose susirgusiųjų krūties vėžiu mirštamumas yra didesnis nei išsivysčiusiose. Kodėl? „Ankstyvoje stadijoje ši liga diagnozuojama retai, — sako gydytojas iš Afrikos. — Dauguma ligonių kreipiasi pagalbos tuomet, kai vėžys jau išvešėjęs.“

Su amžiumi rizika susirgti didėja. Maždaug 80 procentų sergančiųjų — moterys, kurioms per penkiasdešimt. Bet gera naujiena ta, kad krūties vėžys — vienas lengviausiai išgydomų vėžinių susirgimų. 97 procentai pacienčių, kurioms ši liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje, išgyvena penkerius metus ir ilgiau. Končitai vėžys buvo nustatytas prieš penkerius metus, ir ji vis dar jaučiasi gerai.

Bendros žinios

Kaip ir Končitos atveju, krūties vėžys dažniausiai aptinkamas kaip neįprastas mazgelis. Laimei, apie 80 procentų tokių mazgelių būna nepiktybiniai. Tai pūslelės su skysčiu, vadinamos cistomis.

Vėžys prasideda tuomet, kai supiktybėjusi ląstelė ima nekontroliuojamai daugintis, ir  pamažu susiformuoja auglys. Jis tampa piktybiniu, arba vėžiniu, kai jo ląstelės pradeda skverbtis į kitus audinius. Vieni augliai didėja greit, kiti taip lėtai, kad aptinkami tik po kokių dešimties metų.

Kad nustatytų Končitos ligą, gydytojas plona adata paėmė auglio mėginį. Jame buvo vėžinių ląstelių. Todėl reikėjo chirurginiu būdu pašalinti auglį ir aplink esančius krūties audinius, taip pat nustatyti auglio stadiją (dydį, rūšį, išplitimą) ir augimo greitį.

Norint užkirsti kelią tolesniam vėžio plitimui, po operacijos daugeliui ligonių reikia papildomo gydymo. Kartais nuo auglio atitrūkusios vėžio ląstelės per kraujotakos ir limfos sistemą nukeliauja į kitą kūno vietą ir vėl pradeda augti. Toks išplitimas į gyvybiškai svarbius organus ir audinius — smegenis, kepenis, kaulų čiulpus ar plaučius, — paprastai vadinamas metastazėmis, baigiasi žmogaus mirtimi.

Siekiant sunaikinti vėžines ląsteles aplink krūtį ir visame organizme, Končitai buvo taikoma radioterapija ir chemoterapija. Kadangi  vėžinių ląstelių dauginimąsi skatino estrogenas, kad neatsirastų naujų auglių, ji turėjo vartoti ir antihormoninius vaistus.

Atsižvelgiant į moters amžių, sveikatą, paveldimumą ir vėžio formą, kovoje su krūties vėžiu medicinos laimėjimai leidžia rinktis įvairius gydymo būdus. Pavyzdžiui, Arletei vėžys buvo nustatytas jam dar nespėjus išplisti už pieno latako. Išoperavus auglį krūtis buvo išgelbėta. Alesei taikyta chemoterapija, po kurios auglys sumažėjo ir buvo išoperuotas. Dženisei pašalintas auglys ir tiktai artimiausias limfmazgis, į kurį iš auglio būtų patekęs skystis. Kadangi tame limfmazgyje vėžinių ląstelių nebuvo, kitų limfmazgių operuoti nereikėjo. Tai sumažino limfedemos riziką. Pašalinus daugiau limfmazgių, paprastai ima tinti ranka.

Apie krūties vėžį žinoma daug, bet lieka vienas iš pagrindinių klausimų: kodėl ir kaip jis atsiranda?

Priežastys

Kodėl susergama krūties vėžiu, tebėra mįslė. Kritikai sako, jog daugiau dėmesio skiriama ligai gydyti ir diagnozuoti, — nes tai pelninga, — nei išsiaiškinti, kas ją sukelia, ir prevencijai. Vis dėlto mokslininkai atrado kai ką svarbaus. Manoma, jog šią ligą sąlygoja įvairūs sudėtingi procesai, kurių priežastis — piktybinis genas, sutrikdantis normalų ląstelių dauginimąsi. Jos ima agresyviai dalytis, prasiskverbia į kitus audinius, įgyja atsparumo organizmo imuninei sistemai ir nepastebimai puola svarbiausius gyvybei organus.

Iš kur išsigimę genai atsiranda? Nuo 5 iki 10 procentų sergančiųjų krūties vėžiu turi įgimtą polinkį į šią ligą. Bet neretai, regis, sveiki genai pažeidžiami išorinių veiksnių. Manoma, jog dažniausiai taip atsitinka dėl radiacijos ir cheminių medžiagų poveikio. Ateityje tyrimai galbūt patvirtins šias prielaidas.

Dar vienas vėžio sukėlėjas, stimuliuojantis tam tikrų tipų krūties auglių atsiradimą, yra hormonas estrogenas. Taigi rizika padidėja, jei moteriai labai ankstyvame amžiuje prasideda menstruacijos, arba vėliau nei įprastai ateina menopauzė, jei pirmą kartą pastoja būdama vyresnio amžiaus arba visiškai nepastoja, taip pat jeigu buvo taikoma hormonų pakaitinė terapija. Kadangi estrogeną gamina riebalų ląstelės, po menopauzės, kuomet kiaušidės nebeišskiria hormonų, dėl nutukimo vėžio rizika gali padidėti. Kitas rizikos veiksnys — aukštas hormono insulino ir žemas  miego hormono melatonino lygis organizme, būdingas dirbančioms naktinį darbą.

Ar galima tikėtis efektyvesnio ir mažiau žalojančio gydymo? Tyrinėtojai ieško būdų, kaip pačiai organizmo imuninei sistemai padėti įveikti vėžį. Bandoma išrasti vaistų, kurie nutrauktų auglio vystymąsi dar molekuliniame lygyje. Patobulinti radiologiniai vaizduojamieji metodai jau ir dabar turėtų gydytojams padėti tiksliau ir veiksmingiau taikyti spindulinį gydymą.

Mokslininkai kovoja su vėžiu ir kitose srityse: bando geriau ištirti metastazes, pergudrauti chemoterapijai atsparias ląsteles, sustabdyti jų dalijimosi procesą ir kiekvienu atveju parinkti individualų gydymą.

Vis dėlto šių dienų pasaulyje ligų visada bus, o žmonės ir toliau mirs (Romiečiams 5:12). Šią liūdną tikrovę gali pakeisti tik mūsų Kūrėjas. Bet ar pakeis? Biblija mus patikina, jog ateis laikas, kai „nė vienas iš gyventojų nesakys: ‘Aš sergu’“ * (Izaijo 33:24). Koks palengvėjimas!

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracija 24, 25 puslapiuose]

SVARBŪS POŽYMIAI

Diagnozuoti krūties vėžį būtina kuo anksčiau, bet kai kurie tyrimai parodė, kad jaunesnių moterų krūtų apžiūros ir mamogramos rezultatai gali būti ne tokie tikslūs. Todėl kartais be reikalo skiriamas gydymas, ir moteris patiria didžiulį stresą. Tačiau specialistai primygtinai ragina moteris stebėti krūtų bei limfmazgių pokyčius. Štai keli požymiai, dėl kurių reikėtų susirūpinti.

● Mazgelis arba sukietėjimas pažastyje ar krūtyje.

● Išskyros iš spenelio, išskyrus pieną.

● Bet kokie odos spalvos ar struktūros pokyčiai.

● Nenormaliai įtrauktas arba minkštas spenelis.

[Rėmelis 25 puslapyje]

JEIGU JUMS NUSTATĖ KRŪTIES VĖŽĮ

● Nusiteikite, kad metus ar daugiau reikės visą dėmesį sutelkti į gydymą ir pastangas atgauti sveikatą.

● Jei įmanoma, susiraskite kompetentingą gydytoją, gerbiantį jūsų poreikius ir įsitikinimus.

● Su šeima nuspręskite, kam ir kada pasakysite apie ligą. Tuomet draugai galės parodyti meilę ir melstis su jumis bei už jus (1 Jono 3:18).

● Emocinę įtampą stenkitės įveikti skaitydama Bibliją, melsdamasi, mąstydama apie tai, kas ugdo (Romiečiams 15:4; Filipiečiams 4:6, 7).

● Kalbėkitės su tomis, kurios yra sirgusios krūties vėžiu, ir gali jus padrąsinti (2 Korintiečiams 1:7).

● Stenkitės sutelkti dėmesį į šios dienos rūpesčius. „Nesirūpinkite rytdiena, — sakė Jėzus, — nes rytojus pats pasirūpins savimi“ (Mato 6:34).

● Tausokite jėgas. Jums būtina gerai pailsėti.

[Rėmelis/iliustracija 26 puslapyje]

KAI KALBATĖS SU GYDYTOJA

● Išsiaiškinkite pagrindinius medicininius terminus, susijusius su krūties vėžiu.

● Prieš eidama pas gydytoją, susidarykite klausimų sąrašą ir paprašykite sutuoktinio ar ko kito eiti drauge, kad padėtų užsirašyti, ką gydytoja pasakys svarbaus.

● Jeigu ko nesuprantate, paprašykite paaiškinti.

● Paklauskite, kiek to paties tipo vėžiu sirgusių ligonių yra išgydžiusi.

● Jei įmanoma, sužinokite dar vienos gydytojos nuomonę.

● Jeigu nuomonės skiriasi, žiūrėkite, kuri daugiau patyrusi. Gal jos galėtų susitikti ir kartu nuspręsti, ką daryti toliau.

[Rėmelis/iliustracijos 27 puslapyje]

KAIP SUŠVELNINTI ŠALUTINĮ POVEIKĮ

Vėžinių susirgimų gydymas sukelia šalutinį poveikį: ligonį pykina, slenka plaukai, jaučiamas nuolatinis nuovargis, skausmas, užtirpsta galūnės, pasireiškia įvairios odos reakcijos. Sušvelninti tokį poveikį gali kelios paprastos priemonės.

● Valgykite visavertį maistą, kad sustiprintumėte imuninę sistemą.

● Stebėkite, kokia jūsų savijauta ir kaip reaguojate į konkrečius valgius.

● Žiūrėkite, ar vaistai, akupunktūra arba masažas mažina pykinimą ir skausmą.

● Nuosaiki mankšta padės ugdytis ištvermę, reguliuoti svorį, stiprinti imuninę sistemą. *

● Dažnai ilsėkitės, bet nepamirškite, kad per ilgas gulėjimas didina nuovargį.

● Neleiskite odai išdžiūti. Dėvėkite laisvus drabužius. Maudykitės šiltame vandenyje.

[Išnaša]

 [Rėmelis 28 puslapyje]

KAI VĖŽIU SERGA ARTIMAS ŽMOGUS

Kaip jam padėti? Taikykite Biblijos principą: „Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais“ (Romiečiams 12:15). Parodykite meilę bei rūpestį paskambindamas, parašydamas laišką, atviruką, elektroninę žinutę ar trumpai aplankydamas. Kartu melskitės ir skaitykite paguodžiančias Biblijos ištraukas. „Kalbėkite ne apie tuos, kas mirė, o apie tuos, kas pagijo nuo vėžio“, — ragina Jehovos liudytojų keliaujančiojo prižiūrėtojo žmona Beril. „Tiesiog prieikite ir apkabinkite savo draugę, — pataria Dženisė, pati sirgusi vėžiu. — Jei norės kalbėti apie ligą, pradės pati.“ Ypač reikia, kad vyras patikintų žmoną, jog ją myli.

„Nusistatydavome dienas, kai apie vėžį nekalbėdavome, — prisimena Džefas. — Žmona nenorėjo, kad jos sveikata taptų vienintele pokalbių tema. Nusprendėme kas kažkelintą dieną apie ligą nė neužsiminti. Tada sutelkdavome dėmesį į tai, kas mūsų gyvenime gera. Šitos dienos būdavo tarsi atostogos nuo ligos.“

[Rėmelis 28 puslapyje]

MOTERYS DALINASI IŠGYVENIMAIS

Kai sužinai diagnozę

Šaron. Mano gyvenimas pasikeitė akimirksniu. „Tai galas!“ — pamaniau.

Sunkiausiais momentais

Sandra. Emocinės kančios baisesnės už gydymą.

Margaret. Praėjusi ne vieną gydymo kursą, sakai: „Man jau gana!“ Bet gydaisi toliau.

Draugai

Arlet. Draugams pasakėme apie mano ligą, kad jie galėtų už mus melstis.

Dženi. Be galo vertinau kiekvieną šypseną, galvos linktelėjimą pasisveikinant ar atsisveikinant.

Supratingi vyrai

Barbara. Nusprendžiau nusiskusti plaukus, kol jie dar nenuslinko. Kolinas pasakė: „Kokia graži tavo galvos forma!“ Ėmiau juoktis.

Sandra. Kartu žiūrėdavome į veidrodį. Stebėdavau Džo veidą, ir supratau, kad jis mane tebemyli.

Saša. Karlas kitiems sakydavo: „Mes sergame vėžiu.“

Dženi. Džefas man rodė begalinę meilę, o jo dvasingumas buvo tikra atgaiva ir pastiprinimas.

[Schema/iliustracija 27 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Vėžio ląstelės ima dalytis neįprastai greit ir skverbiasi į kitus audinius

[Schema]

Sveikas pieno latakas

Karcinoma pieno latake

Į kitus audinius plintantis pieno latako vėžys

[Iliustracija 28 puslapyje]

Sergančiajai vėžiu gyvybiškai svarbi šeimos ir draugų parama