Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Gremžtukės gebėjimas įsirausti

Gremžtukės gebėjimas įsirausti

Atsirado atsitiktinai ar buvo sukurta?

Gremžtukės gebėjimas įsirausti

● Nors atrodo, jog raustis gilyn gremžtukei turėtų neužtekti jėgų, į suplūktą smėlį šis moliuskas įsikasa taip greitai, kad jį net praminė „povandeninių kasėjų Ferariu“. Tyrinėtojus tai suintrigavo. „Supratome, kad ji naudojasi kažkokia gudrybe“, — sako Masačusetso technologijos instituto profesorė adjunktė Anet Hosoi. Kokia gi gremžtukės paslaptis?

Susimąstykite. Suvirpindama koją, gremžtukė smėlyje padaro duobutę, kuri tuojau pat prisipildo vandens. Tada, atidarydama ir uždarydama savo kiautą, ji ima judėti aukštyn žemyn. Taip sumaišo smėlį su vandeniu ir palengvina sau kasimą. Judėdama vieno centimetro per sekundę greičiu, gremžtukė gali įsirausti į 70 centimetrų gylį. Įsiraususią ją sunku ištraukti. Lyginant gremžtukės laikomąją jėgą su energijos kiekiu, reikalingu jai įsirausti, gremžtukės efektyvumas dešimt kartų didesnis už geriausių žmogaus pagamintų inkarų efektyvumą.

Gremžtukė įkvėpė inžinierius sukurti pirmąjį tokį „išmanųjį“ inkarą. „Jis, kaip tikra gremžtukė, atsidaro bei užsidaro ir juda aukštyn žemyn“, — sako Hosoi. Toks stiprus energiją tausojantis inkaras labai praverstų povandeniniams mokslinių tyrimų laivams, plūduriuojančioms naftos gręžinių platformoms ir įsikasantiems įrenginiams, kurie naikintų minas.

Ką manote? Ar gremžtukės gebėjimas įsirausti atsirado atsitiktinai? O gal ji buvo taip sukurta?

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Šis „išmaniojo“ inkaro prototipas įsirausia tokiu pat principu kaip ir gremžtukė

[Šaltinių nuorodos]

Gremžtukės: © Philippe Clement/naturepl.com; „išmanusis“ inkaras: Courtesy of Donna Coveney, Massachusetts Institute of Technology