Dami tėtis mirė nuo galvos smegenų aneurizmos, kai jai buvo vos šešeri. Derikas buvo devynerių, kai jo tėtis mirė nuo širdies ligos. Džini mama pralaimėjo metus trukusią kovą su kiaušidžių vėžiu; dukrai tada buvo septyneri. *

Šie vaikai per anksti savo gyvenime susidūrė su artimo žmogaus mirtimi. Gal ir tau teko tai patirti? Jei taip, šis straipsnis galbūt padės ištverti netekties skausmą. *

Kiekvienas sielvartauja savaip. Taigi nemanyk, kad savo sielvartą turi išreikšti taip, kaip kiti. „Taisyklių rinkinio, kaip dera gedėti, nėra“, – rašoma knygoje Helping Teens Cope With Death. Svarbu tik nesistengti užgniaužti sielvarto. Kodėl?

Užgniaužti sielvartą gali būti kenksminga. Džini sako: „Maniau, kad turiu laikytis tvirtai dėl mažosios sesutės, todėl tramdžiau savo emocijas. Net šiandien stengiuosi užgniaužti slogius jausmus, bet tai kenkia sveikatai.“

Tokios nuomonės yra ir mokslininkai. „Ignoruoti ir slopinti jausmus nepavyks amžinai, – teigiama knygoje The Grieving Teen. – Kada nors jie vis tiek prasiverš arba pasireikš kokia liga.“ Bandydami numaldyti skausmą kai kurie netgi griebiasi alkoholio ar narkotikų.

Sielvartą kartais lydi ir kitos neigiamos emocijos. Pavyzdžiui, kai kas pyksta ant mirusiojo už tai, kad šis juos paliko. Kiti kaltina Dievą manydami, jog jis turėjo užkirsti kelią nelaimei. Daugelis graužiasi dėl to, ką pasakė ar padarė, nes nebėra galimybės atsiprašyti.

Išties, ištverti netekus artimojo nelengva. Kas palengvintų skausmą ir padėtų eiti pirmyn?

Išsikalbėk. Tuo sunkiu laikotarpiu galbūt norisi atsiskirti nuo kitų. Bet išliejęs savo jausmus šeimos nariui ar draugui lengviau atgausi emocinę pusiausvyrą, ir tragedija taip stipriai tavęs nebeslėgs. (Biblijos principas: Patarlių 18:24.)

Rašyk dienoraštį. Papasakok apie tėtį ar mamą, paminėk maloniausius prisiminimus. Aprašyk jo ar jos gražias savybes. Kurias iš jų pats norėtum išsiugdyti?

Jei save kaltini, tarkim, neiškrenta iš galvos grubūs žodžiai, pasakyti tėčiui ar mamai prieš mirtį, užrašyk, kaip jautiesi ir kodėl. Pavyzdžiui: „Dieną prieš tėčio mirtį susipykau su juo ir dėl to jaučiuosi labai kaltas.“

Taip pat pamąstyk, ar tavo kaltės jausmas pagrįstas. „Negali kaltinti savęs už tai, kad nežinojai, jog daugiau nebeturėsi progos paprašyti atleidimo, – sakoma leidinyje The Grieving Teen. – Nerealu tikėtis, kad niekada nepasakysime ir nepadarysime ko nors, dėl ko vėliau norėtume atsiprašyti.“ (Biblijos principas: Jobo 10:1.)

Rūpinkis savimi. Pakankamai ilsėkis, stenkis daugiau judėti, tinkamai maitintis. Jei valgyti nesinori, keletą kartų per dieną pasistiprink sveikais užkandžiais, bent jau kol vėl atsiras apetitas. Liūdesio nemalšink beverčiu maistu ar alkoholiu, nuo to galiausiai bus tik blogiau.

Išliek širdį Dievui. Biblijoje sakoma: „Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui, ir jis tave palaikys“ (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]). Malda nėra tik būdas nusiraminti. Tai realus bendravimas su Dievu, kuris „guodžia mus visuose mūsų suspaudimuose“ (2 Korintiečiams 1:3, 4).

Sielvartaujančius dėl artimojo netekties Dievas gali paguosti per savo Žodį, Bibliją. Raginame tave pasidomėti, kas joje rašoma apie mirusiųjų būklę ir prikėlimo viltį. * (Biblijos principas: Psalmyno 94:19.)