Hebrajams 7:1–28
7 Tasai Melchizedekas, Salemo karalius, aukščiausiojo Dievo kunigas, pasitiko Abraomą, kai šis grįžo sutriuškinęs karalius, ir jį palaimino.+
2 Abraomas davė jam dešimtąją dalį visko, ką turėjo. Melchizedeko vardas išvertus pirmiausia reiškia „teisumo karalius“, ir dar jis yra Salemo karalius, tai yra „ramybės* karalius“.
3 Niekas nežino, kas buvo jo tėvas ir motina, kokia jo kilmė, kada jis gimė ir mirė. Būdamas panašus į Dievo Sūnų, jis lieka kunigas visam laikui.+
4 Tas, kuriam patriarchas Abraomas davė dešimtąją dalį savo grobio+ – tai, kas geriausia, – tikrai buvo didis.
5 Išties, tiems Levio sūnums,+ kurie gauna kunigystę, Įstatyme liepiama imti iš tautiečių, iš savo brolių, dešimtinę,+ nors ir šie yra Abraomo palikuoniai*.
6 O tasai Melchizedekas, nors ir nėra iš jų kildinamas, ėmė dešimtinę iš Abraomo; jis laimino tą, kuriam buvo duoti pažadai.+
7 Žinia, žemesnį paprastai laimina aukštesnis.
8 Pirmu atveju dešimtines ima mirtingi žmonės, o antru – tas, apie kurį sakoma, kad jis gyvena.+
9 Ir galima sakyti, kad per Abraomą dešimtinių ėmėjas Levis irgi tuo metu mokėjo dešimtinę,
10 nes kai Melchizedekas Abraomą pasitiko,+ Levis buvo savo protėvio strėnose.
11 Jei tobulumas būtų pasiekiamas per levitų kunigystę,+ kam būtų reikėję kilti kitam kunigui, kuris, kaip parašyta, turėjo būti toks kaip Melchizedekas,+ o ne kaip Aaronas? Kaip žinote, levitų kunigystė yra neatsiejama nuo tautai duoto Įstatymo.
12 Kadangi ji keičiama, turi būti keičiamas ir Įstatymas.+
13 Juk vyras, apie kurį taip parašyta, kilo iš kitos giminės, iš kurios niekas nėra tarnavęs prie aukuro.+
14 Kaip žinote, mūsų Viešpats kilo iš Judo giminės,+ o Mozė apie jokius kunigus iš tos giminės nekalbėjo.
15 Visa tai labiau paaiškėjo, kai panašus į Melchizedeką+ kunigas+ pasirodė.
16 Jis tapo kunigu ne dėl kūniškos kilmės, kaip reikalaujama Įstatyme, o dėl galios, teikiančios nesunaikinamą gyvybę.+
17 Mat apie jį liudijama: „Tu būsi kunigas per amžius kaip Melchizedekas.“+
18 Taigi ankstesni įsakymai atšaukiami, nes menkai ką gali ir yra neveiksmingi.+
19 Juk Įstatymas nė vieno nepadarė tobulo+ – tą padarė Dievo suteikta viltis,+ dėl kurios galime prie jo artintis.+
20 Kadangi tas kunigas pasirodė dėl Dievo ištartos priesaikos
21 (taip, vieni kunigais tapo be priesaikos, o šis kunigu tapo dėl to, kad Dievas davė priesaiką sakydamas: „Jehova prisiekė ir minties nekeis*: ‘Tu būsi kunigas per amžius’“+),
22 jis, Jėzus, tapo geresnės sandoros laiduotoju.+
23 Be to, kunigais buvo daugelis,+ nes kiekvieno kunigo tarnystę nutraukdavo mirtis.
24 O šitas yra gyvas per amžius,+ todėl jo kunigystė niekam nepereis.
25 Taigi, būdamas amžinai gyvas, jis iš tikro gali išgelbėti tuos, kurie per jį artinasi prie Dievo, ir juos užtarti.+
26 Tokio vyriausiojo kunigo mums ir reikėjo: ištikimo, nekalto, nesutepto,+ atskirto nuo nusidėjėlių ir išaukštinto viršum dangaus.+
27 Kitaip negu aniems vyriausiesiems kunigams, jam nereikia kasdien aukoti aukų+ – pirma už savo, paskui už tautos nuodėmes,+ – nes jis paaukojo save kartą visiems laikams.+
28 Mat pagal Įstatymą vyriausiaisiais kunigais buvo skiriami nuodėmingi žmonės,+ o pagal priesaiką,+ ištartą po Įstatymo paskelbimo, buvo paskirtas amžiams ištobulintas Sūnus.+
