Ozėjo 4:1–19

  • Jehova traukia Izraelį teisman (1–8)

    • Krašte niekas nenori Dievo pažinti (1)

  • Izraelio stabmeldystė ir palaidumas (9–19)

    • Palaidumo dvasia veda į klystkelį (12)

4  Klausykitės Jehovos žodžio, Izraelio žmonės,nes krašto gyventojus Jehova traukia teisman:+ nėra krašte teisybės, nėra ištikimos meilės, niekas nenori Dievo pažinti.+   Melagingos priesaikos, apgaulė,+ žmogžudystės,+vagystės ir svetimavimas+ įsigalėjo,nuolat liejamas kraujas.+   Todėl kraštas sielvartaus,+visi jo gyventojai iš silpnumo leips,laukų žvėrys, padangių paukščiaiir jūrų žuvys gaiš.   „Bet neverta nei barti, nei drausminti,+nes tauta užsispyrusi – kaip kad tie, kurie priešgyniauja kunigui.+   Tu klupsi vidury dienos,klups ir pranašas – klups, lyg būtų naktis. Tavo motiną aš nutildysiu*.   Savo tautą nutildysiu*, nes manęs pažinti nenorėjo. Mane pažinti tu atsisakei,+todėl ir aš tavęs atsisakysiu – kunigu man netarnausi. Savo Dievo įstatymą* pamiršai,+todėl aš pamiršiu tavo sūnus.   Kuo daugiau jų* radosi, tuo labiau žmonės man nusidėjo.+ Jų garbę paversiu gėda.*   Jie minta mano tautos nuodėme,su goduliu laukia, kada žmogus nusikals.   Tautai nutiks tas pat, kas ir kunigui, –visus pašauksiu atsiskaityti už tai, ką darė,atmokėsiu žmonėms pagal jų darbus.+ 10  Jie valgys, bet nepasisotins,+ištvirkaus, bet vaikų neturės,+nes Jehovos nepaiso. 11  Paleistuvystė, vynas – senas ir jaunas –atima valią daryti, kas teisu*.+ 12  Manieji žmonės medinių stabų klausinėja,daro, ką lazda* jiems sako,nes palaidumo dvasia juos į klystkelį vedair paleistuvaudami jie savo Dievą išduoda. 13  Ant kalnų viršūnių jie aukas aukoja,+ant kalvų rūksta jų atnašų dūmai,aukoja po ąžuolais, po stirakais, po kiekvienu dideliu medžiu,+nes jų paūksmė maloni. Todėl jūsų dukterys paleistuvaujair jūsų marčios svetimauja. 14  Aš nešauksiu jūsų dukterų atsiskaityti, kad paleistuvauja,ir jūsų marčių – kad svetimauja. Juk patys vyrai su paleistuvėmis paeina į šalį,su šventaviečių sanguliautojomis aukas aukoja. Tokia tauta – tauta be išmanymo+ – pražus. 15  Nors tu, Izraeli, paleistuvauji,+Judas tegu nenusikalsta.+ Neikite į Gilgalą+ nė į Bet Aveną*+ir neprisiekinėkite: ‘Kaip gyvas Jehova!’+ 16  Izraelis užsispyręs lyg užsispyrusi karvė.+ Argi dabar Jehova jį ganys kaip avinėlį plačioje ganykloje? 17  Efraimas prie stabų prijunko.+ Na ir tegu! 18  Išbaigęs alų*,jis ištvirkauja. Jo valdovai* itin pamėgę begėdystę.+ 19  Vėjas apsiaus jį savo sparnais ir nuneš,tada jam bus gėda dėl savo aukų.“

Išnašos

Arba „pražudysiu“.
Arba „mokymą“.
Arba „pražudysiu“.
Tikriausiai turimi omenyje kunigai.
Arba galbūt „Mano garbę jie išmainė į gėdą“.
Pažod. „atima širdį“.
Arba „būrimo lazda“.
Bet Avenu („piktadarybės namais“) Ozėjo knygoje paniekinamai vadinamas Betelis („Dievo namai“).
Arba „kvietinį alų“.
Pažod. „skydai“.