Kai kurie nuolat nesutariantys sutuoktiniai nusprendžia, kad išsiskyrus jų vaikams bus daug geriau nei gyventi su besivaidijančiais tėvais. Bet kaip yra iš tikrųjų?

•  Kokią įtaką vaikams turi tėvų skyrybos?

•  Ar vaikas bus laimingesnis, jei išsiskirsiu?

•  Ką turėčiau žinoti apie rūpinimąsi vaiku po skyrybų?

•  Ar yra geresnis pasirinkimas?

 Kaip rodo tyrimai, skyrybos vaikus veikia labai neigiamai. Tokie vaikai dažniau:

•   pasiduoda pykčiui, nerimui, puola į depresiją;

•   elgiasi netinkamai;

•   nesimoko arba išvis nebelanko mokyklos;

•   serga.

 Daugelis vaikų dėl skyrybų kaltina save arba mano, kad jie kaip nors galėjo užkirsti tam kelią.

 Skyrybų pasekmės gali būti juntamos ir suaugus. Tokiems žmonėms neretai trūksta savigarbos ir pasitikėjimo kitais. Be to, kai jų pačių šeimoje iškyla problemų, yra labiau linkę skirtis.

 Išvada. Nors kai kurie mano, kad skyrybos bus geriausia išeitis tiek jiems, tiek vaikams, tyrimai rodo ką kita. „Dėl skyrybų vaikai jaučiasi labai nelaimingi“, – rašo vaikų ugdymo specialistė Penelopė Lyč. a

 Biblijos principas: „Rūpinkitės ne vien savimi, bet ir kitais“ (Filipiečiams 2:4).

 Kai kas taip mano. Tačiau turėkite omenyje, kad tėvų ir vaikų poreikiai paprastai yra skirtingi. Apie skyrybas galvojantis žmogus viliasi gyvenimą pradėti iš naujo. O vaikas dažniausiai nori, kad viskas būtų kaip buvę – tėvai liktų kartu.

 Išanalizavusios tūkstančius skyrybų atvejų, knygos „The Unexpected Legacy of Divorce“ autorės rašė: „Aišku viena, vaikai nesako, kad yra laimingesni. Priešingai, jie tvirtina: „Tą dieną, kai tėvai išsiskyrė, baigėsi mano vaikystė.“ Toliau knygoje rašoma, kad tokiems vaikams pasaulis jau atrodo „nebepatikima, nesaugi vieta, nes santykiai net tarp dviejų artimų žmonių gali netikėtai žlugti“.

 Išvada. Po tėvų skyrybų vaikai vargu ar gali būti laimingi.

 Biblijos principas: „Prislėgta dvasia sekina jėgas“ (Patarlių 17:22).

 Kai kurie buvę sutuoktiniai stengiasi, kiek įmanoma, dalytis pareigomis ir auginti vaikus taip, tarsi vis dar gyventų kaip šeima. Tačiau tai nėra lengva. Tyrimai rodo, kad paprastai išsiskyrusieji:

•   su vaiku praleidžia mažiau laiko nei anksčiau;

•   moko vaiką priešingų dalykų;

•   vaikui nuolaidžiauja, nes jaučiasi kalti arba pervargę.

 Be to, šeimai iširus, vaikai gali būti linkę nebepaklusti tėvams. Juk tėvai pamynė tokias vertybes kaip pareigos jausmas, savitarpio pasitikėjimas, įžadas likti kartu. Vaikas galbūt svarsto: „Kodėl turėčiau jų klausyti?“

 Išvada. Abiem kartu rūpintis vaiku po skyrybų dažnai būna sunku. Bet dar sunkiau jų vaikui.

 Biblijos principas: „Neuikite savo vaikų, kad jie nenusimintų“ (Kolosiečiams 3:21).

 Po skyrybų reikia daug pastangų, kad pradėtum gyvenimą iš naujo, tad ar ne geriau būtų tas jėgas skirti santuokai išsaugoti. „Jei sutuoktiniai nebesutaria, tai nebūtinai reiškia, kad taip bus ir toliau, – rašoma knygoje „The Case for Marriage“. – Ilgainiui, jeigu jie lieka drauge, net pačių nelaimingiausių porų santuoka tampa daug laimingesnė.“ Trumpai tariant, jei tėvai lieka kartu, vaikai būna laimingesni.

 Ar tai reiškia, kad skirtis niekada negalima? Ne. Biblijoje sakoma, jog skyrybos leistinos, jei kuris nors sutuoktinis svetimauja (Mato 19:9). Tačiau joje taip pat sakoma, kad „protingas apsvarsto kiekvieną žingsnį“ (Patarlių 14:15). Vyras ir žmona, net jeigu labai nesutaria, turėtų apsvarstyti visas aplinkybes, tarp jų ir tai, kaip skyrybos paveiks vaiką.

 Kai šeimoje iškyla problemų, žinoma, nedera sėdėti rankas sudėjus. Biblijoje yra pačių geriausių patarimų, kaip vyrams ir žmonoms ugdytis tokias savybes, kad santuoka būtų tvirta ir laiminga. Ir tai nenuostabu, juk santuokos instituciją įkūrė Biblijos Autorius, Dievas Jehova (Mato 19:4–6).

 Biblijos principas: „Aš, Jehova, esu tavo Dievas. Mokau tave to, kas naudinga“ (Izaijo 48:17).